Šačių šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Kitos reikšmės – Sąrašas:Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios.
56°10′06″š. pl. 21°45′12″r. ilg. / 56.1684°š. pl. 21.7534°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Vyskupija | Telšių |
| Dekanatas | Skuodo |
| Savivaldybė | Skuodo rajonas |
| Gyvenvietė | Šatės |
| Adresas | S. Dariaus ir S. Girėno g. 23 |
| Statybinė medžiaga | mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1886 m. |
Šačių šv. Jono Krikštytojo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Šačių kaime, 7,5 km į vakarus nuo Barstyčių.
Parapijoje stovi Šačių kapinių koplyčia, Kaukolikų šv. Ansgaro koplyčia.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
.JPG)
Jonas Volskis 1670 m. pastatė bažnyčią. Jai 1690 m. dovanoti 3 valakai žemės. A Sapiega 1771 m. pastatė naują medinę bažnyčią. 1802 m. įsteigta altarija. 1806 m. veikė parapinė mokykla. 1851 m. įkurta parapija.[1]
1871 m. pradėta rūpintis mūrinės bažnyčios statyba. Leidimas gautas tik 1880 m. Klebono Simono Lukoševičiaus rūpesčiu 1882–1886 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Ją konsekravo žemaičių vyskupas sufraganas Aleksandras Kazimieras Beresnevičius.[2]
Šventoriuje palaidotas nuo 1956 m. Šatėse gyvenęs klebonas kunigas Vincentas Senkus (1912–1986; 1947–1956 m. politinis tremtinys).
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bažnyčia stačiakampio plano, dvibokštė. Bažnyčioje yra 23 langai, 6 durys, 14 meniškų stacijų, sakykla.[3] Įrengti 3 altoriai. Didysis altorius pastatytas 1891 m. klebono Ignaco Stankūno rūpesčiu. Altoriuje du paveikslai: šv. Jono Krikštytojo ir Marijos belaisvių globėjos. Šoniniai altoriai pastatyti 1904 m. 1906 m. įsigyti 17 balsų vargonai.[4] Šventoriaus tvora akmenų mūro.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. Lietuvos katalikų bažnyčios. – Vilnius: Pradai, 1993. – P. 397
- ↑ skuodoparapija.lt
- ↑ skuodoparapija.lt
- ↑ skuodoparapija.lt
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Žemaitijos paveldas: Šačių šv. Jono Krikštytojo bažnyčia Archyvuota kopija 2016-06-24 iš Wayback Machine projekto.