Šačių šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Kitos reikšmės – Sąrašas:Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios.
56°10′06″š. pl. 21°45′12″r. ilg. / 56.1684°š. pl. 21.7534°r. ilg.
Šačių šv. Jono Krikštytojo bažnyčia  | |
|---|---|
| |
| Bažnyčia 2012 m. | |
| Arkivyskupija | Kauno |
| Vyskupija | Telšių |
| Dekanatas | Skuodo |
| Savivaldybė | Skuodo rajono savivaldybė |
| Gyvenvietė | Šatės |
| Adresas | S. Dariaus ir S. Girėno g. 23 |
| Statybinė medžiaga | mūras |
| Pastatyta | 1886 m. |
| Klebonas | Jonas Baginskas (2025) |
| |
Šačių šv. Jono Krikštytojo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Šačių kaime, 7,5 km į vakarus nuo Barstyčių.
Parapijoje stovi Šačių kapinių koplyčia, Kaukolikų šv. Ansgaro koplyčia.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
.JPG)
Jonas Volskis 1670 m. pastatė bažnyčią, jai 1690 m. dovanoti 3 valakai žemės. A. Sapiega 1771 m. pastatė naują medinę bažnyčią. 1802 m. įsteigta altarija. 1806 m. veikė parapinė mokykla. 1851 m. įkurta parapija.
1871 m. pradėta rūpintis mūrinės bažnyčios statyba. Leidimas gautas tik 1880 m. Klebono Simono Lukoševičiaus rūpesčiu 1882–1886 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia, ją konsekravo Žemaičių vyskupas sufraganas Aleksandras Kazimieras Beresnevičius.
Šventoriuje palaidotas nuo 1956 m. Šatėse gyvenęs klebonas kunigas Vincentas Senkus (1912–1986; 1947–1956 m. politinis tremtinys).
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bažnyčia stačiakampio plano, dvibokštė. Bažnyčioje yra 23 langai, 6 durys, 14 meniškų stacijų, sakykla. Įrengti 3 altoriai. Didysis altorius pastatytas 1891 m. klebono Ignaco Stankūno rūpesčiu. Altoriuje du paveikslai – šv. Jono Krikštytojo ir Marijos belaisvių globėjos. Šoniniai altoriai pastatyti 1904 m. 1906 m. įsigyti 17 balsų vargonai. Šventoriaus tvora akmenų mūro.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. „Lietuvos katalikų bažnyčios“ (žinynas). – Vilnius, „Pradai“, 1993. ISBN 9986-405-05-X // psl. 397
