Ščiurys (Inturkė)
Išvaizda
Ščiurys | ||
---|---|---|
55°12′36″š. pl. 25°37′55″r. ilg. / 55.210°š. pl. 25.632°r. ilg. | ||
Apskritis | Utenos apskritis | |
Savivaldybė | Molėtų rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Inturkės seniūnija | |
Gyventojų | 1 | |
Ščiurys – viensėdis Molėtų rajono savivaldybėje, 8 km į šiaurės rytus nuo Inturkės. Įsikūręs siaurame pusiasalyje tarp Baltųjų ir Juodųjų Lakajų ežerų, Labanoro girioje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1901 m. vienkiemis minimas Inturkės bažnyčios juodraštinėje priešvedybinių apklausų knygoje.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2011 m. | |||||||||
1905 m.[2] | 1923 m.sur.[3] | 1959 m.sur.[4] | 1970 m.sur.[4] | 1979 m.sur.[5] | 1989 m.sur.[6] | 2001 m.sur.[7] | 2011 m.sur.[8] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
12 | 9 | 6 | 6 | 3 | 1 | 1 | 1 | ||
|
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 4,0 4,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.