Įstatymų leidžiamasis susirinkimas (Didžioji Prancūzijos revoliucija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Graviūra, vaizduojanti Liudviką XVI Įstatymų leidžiamajame susirinkime skelbiantį karą Vengrijos ir Bohemijos karaliui

Įstatymų leidžiamasis susirinkimas (pranc. Assemblée nationale legislative) – per Didžiąją Prancūzijos revoliuciją pagal 1791 m. Konstituciją veikęs valdymo organas.[1]

Įstatymų leidžiamasis susirinkimas buvo vienerių rūmų parlamentas, susidedantis iš 745 narių su 2 metų kadencija.[1]

Pagal konstituciją Įstatymų leidžiamasis susirinkimas galėjo leisti įstatymus (karalius turėjo veto teisę), įvesti mokesčius, nustatyti armijos ir karo laivyno dydį, skelbti karą, ratifikuoti taikos ir prekybos sutartis, pradėti bylas (sprendžiamas aukščiausiojo teismo) prieš ministrus.[1]

Faktiškai Įstatymų leidžiamasis susirinkimas veikė apie metus, o tada buvo pakeistas Nacionaliniu Konventu.[1] Rinkimus į Nacionalinį Konventą, kuris turėjo sudaryti naują konstituciją, paskelbė pats Įstatymų leidžiamasis susirinkimas 1792 m. rugpjūčio 10 d.[2]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона“, т. XII (1894): Жилы — Земпах, „Законодательное собрание“, с. 174 s:ru:ЭСБЕ/Законодательное собрание
  2. Convention, The National. (angl.) Encyclopædia Britannica, Eleventh Edition, Т. VII (7) : Constantine Pavlovich - Demidov. Inc.-New York:, 1910–1911., 46 psl.s:en:1911 Encyclopædia Britannica/Convention, The National

Išorinės nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka