Įsruties kapinynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Įsruties kapinynas – du prūsų kapinynai prie Įsruties, dab. Černiachovskas, Kaliningrado sr. Vietovė 1340 m. minima Instrud vardu.

Pirmasis kapinynas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmasis kapinynas yra į rytus nuo kelių, vedančių į Jurbarką, prie Unguros upės buvusio dešiniojo kranto, vėliau upė pakeitė vagą. Jis rastas kasant žvyrą. 1927 m. Karlas Engelis ištyrė 14 kapų. Sudeginti mirusieji laidoti urnose arba be jų; dviejuose kapuose rasta žirgų kaulų. Vienas žirgo kapas aptiktas po sudeginto mirusiojo kapu. Dalis kapų su įkapėmis; rasta segė žvaigždine kojele, stiklo karolis, diržų sagčių, žalvarinių diržų apkalų. Kapai datuojami V-VI amžiumi. Koordinatės 54°37′10″ š. pl. 21°54′10″ r. ilg. / 54.61944°š. pl. 21.90278°r. ilg. / 54.61944; 21.90278

Antrasis kapinynas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Antrasis kapinynas buvo miesto vakarinėje dalyje, į vakarus nuo pilies. Koordinatės 54°39′50″ š. pl. 21°49′10″ r. ilg. / 54.66389°š. pl. 21.81944°r. ilg. / 54.66389; 21.81944

Aptiktas 1888 m. Rasta sudegintų mirusiųjų kapų, įvairių radinių, buvo ardomas. 1925 m. Vilhelmas Gertė ištyrė 64 kapus, 1934 m. Vilhelmas Grunertas -16 kapų, 1938 m. V. Grunertas ir Volfgangas Gronau - 56 kapus. Manoma, kapinynas užėmė 70 x 50 m dydžio plotą. Jo šiaurės rytų dalis sunaikinta kasant smėlį.

Mirusieji laidoti sudeginti urnose ar be jų, dažniausiai su įkapėmis. Ankstyvieji kapai kapinyno vakarinėje dalyje su urnomis, vėlesnieji be jų, juose daugiau įkapių. Rasta akinių, lankinių, lenkta kojele, žieduotųjų segių, įvairių formų smeigtukų, diržų sagčių, varpelio pavidalo pakabučių, apyrankių, žiedų, sidabrinių kibirėlio pavidalo pakabukų, antkaklių, apgalvių, gintarinių, stiklo, emalio ir žalvario karolių, ylų, du kovos peiliai, antskydis (umbas), Romos imperatoriaus Maksimino Trako (235-238 m.) moneta. Po vėlyvaisiais kapais rasti 8 žirgų kapai; juose buvo žąslų ir kamanų, puoštų kryžiaus formos apkalais ir pusmėnulio pavidalo pakabučiais. Virš dalies kapų buvo išgrįsti akmenų grindinėliai arba kapai buvo apdėti akmenimis. Kapinynas datuojamas II a. - VI a. ir priskiriamas Sembos kapinynų grupei, dalis papuošalų (apgalviai ir smeigtukai) būdingi Nemuno žemupio regiono kapinynams.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Valdemaras ŠimėnasĮsruties kapinynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 313 psl.