Įsė
| Įsė rus. Причалы vok. Alt Inse | |
|---|---|
| Laiko juosta: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Rusija
|
| Sritis |  Kaliningrado sritis
|
| Rajonas | Slavsko rajonas |
| Gyventojų | 123 |
| Altitudė | 18 m |
| Pašto kodas | 238617 |
| Tel. kodas | (+7) 40163 |
| Kirčiavimas | Ĩsė [1] |
Įsė (arba Insė, vok. Alt Inse, nuo 1938 m. liepos 16 d. Inse (Kurisches Haff), 1945–1946 m. rus. Инзе, nuo 1946 m. Pričialai, rus. Причалы) – gyvenvietė Kaliningrado srities šiaurinėje dalyje, Slavsko rajone, 31 km į šiaurės vakarus nuo Gastų. Nuo 2008 m. birželio 30 d. Jasnojės kaimo gyvenvietės kaimas.[2]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Skalvos žemės kaimo pavadinimas kuršiškos kilmės.[3] 1570 m. įkurta parapija, nors dar XVII a. pabaigoje vietos gyventojai tarp Įsės ir Tovės kaimų atlikdavo pagoniškas apeigas prie ąžuolo. Lietuviškos pamaldos kaime vyko iki 1938 m. Po II pasaulinio atsikėlė daugiau lietuvių, apie 30 proc. kaimo gyventojų.[4]
1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Lankos apskrities kaimas.[5] 1947–2008 m. Prochladnojės apylinkės kaimas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1818–1945 m. | Lankos apskritis | Rytų Prūsijos provincija |
| 1945–1946 m. | Rytų Prūsija | TSRS |
| 1947–2008 m. | Prochladnojės apylinkė Slavsko rajonas |
Kaliningrado sritis |
| nuo 2008 m. | Jasnojės kaimo gyvenvietė Slavsko municipalinis rajonas |
Kaliningrado sritis |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | ||||
| 1910 m.[6] | 1933 m.[7] | 1939 m. | ||
|---|---|---|---|---|
| 262 | 476 | 543 | ||
| ||||
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuviški tradiciniai vietovardžiai (Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos). [sud. Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė]. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01488-2. // psl. 56–83
- ↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
- ↑ Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии. – Европейский институт рассеянных этнических меньшинств, 2003. Archyvuota kopija 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Įsė. // Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje. – Vilnius, Mintis, 1990. ISBN 5-417-00367-0 // psl. 256–258
- ↑ Alt Inse (Gov.genealogy.net)
- ↑ Lankos apskrities kaimų sąrašas (1900 m.) vok.
- ↑ Lankos apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Pričialai foto-planeta.com
- Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
- Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
- Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.