Činčoro mumijos

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Činčoro kultūros gyvenvietės ir mumifikavimo praktikos Arikos ir Parinakotos regione
Pasaulio paveldo sąrašas
Vieta	Čilė
Tipas	Kultūros
Kriterijus	iii, v
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 1634
Regionas**	Amerika–Karibai
Įrašymo istorija
Įrašas	2021  (44 sesija)
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Činčoro mumijos – mumifikuoti palaikai, priklausantys Pietų Amerikos činčorų kultūros atstovams, rasti dabartinės Čilės šiaurėje ir Peru pietuose. Tai yra seniausias žmogaus mumifikacijos pavyzdys, keliais tūkstančiais metų senesnis už Egipto mumijas.

2021 m. Činčoro kultūra ir mumifikavimo praktika buvo UNESCO pripažintos kaip pasaulio paveldo objektas.

Paprastai činčoro mumijos buvo ruošiamos pašalinant vidaus organus ir juos pakeičiant augaliniu pluoštu arba gyvūnų plaukais. Kai kurioms mumijoms balzamuotojas pašalindavo visą odą ir mėsą, o po to juos pakeisdavo moliu. Kaulų cheminės sudėties ir išmatų liekanų kriauklių kloduose tyrimas parodė, kad šie žmonės daugiausia maitinosi jūros gėrybėmis.

Činčoro mumijos ypač išsiskiria iš visų kitų, nes buvo mumifikuojami visi iki vieno, įskaitant ir vaikus, naujagimus, bei embrionus. Tai rodo, kad mumifikacija nebuvo tik turtingųjų privilegija, buvo prieinama visų sluoksnių ir socialinio statuso žmonėms.

Radioaktyviosios anglies datavimas parodė, kad seniausia mumija buvo vaikas, kilęs iš vietovės, esančios 60 mylių nuo Arikos, ir buvo pagaminta apie 5050 m. pr. m. e. Mumijos buvo daromos iki 1800 m. pr. m. e., kai jau buvo atsiradusi Las Vegaso, Valdivijos kultūros ir Norte Čiko civilizacija.

Mumijų paruošimas

Mirusiųjų mumifikacijos būdas Činčoro kultūroje keitėsi bėgant metams, tačiau pagrindiniai bruožai išliko panašūs. Rastose mumijose oda buvo pašalinama ir išmetami visi vidaus organai, smegenys, minkštieji audiniai. Vienai mumijai buvo netgi pašalinti kaulų čiulpai, tačiau daugiau tokių pavyzdžių nebuvo rasta. Pašalinus minkštuosius audinius, kaulai buvo pakeičiami pagaliukais, o oda prikemšama augalinio pluošto, tuomet lavonas vėl surenkamas. Tuomet mumijai padarydavo molinę kaukę. Kita vertus, rasta mumijų, kurių visas kūnas buvo padengtas moliu, tada apvyniotas nendrėmis ir paliktas išdžiūti 30–40 dienų.

Technikos

Dvi dažniausi činčorų mumijų tipai Juodosios mumijos ir Raudonosios mumijos.

Juodosios mumijos (5000–3000 m. pr. m. e.). Galva, rankos, kojos, dažnai ir oda, buvo pašalinami. Kūnas išdžiovinamas karštyje ir nuo jo pašalinama visa mėsa ir minkštieji audiniai. Vėl surinkus gabalus į vientisą kūną, jis buvo padengiamas baltais pelenais, užpildant visus likusius tarpus ir plyšius. Iš pelenų masės buvo suformuojamas veidas. Visa oda (tiek kūno, tiek veido, su galvos plaukais) buvo užtempiama ant kūno – kartais vientisa, kartais mažesniais gabalėliais. Kai kuriais atvejais buvo naudojama ir jūrų liūto oda. Tuomet visas paviršius buvo nudažomas manganu, dėl ko mumija pasidarydavo juodos spalvos.

Raudonosios mumijos (2500–2000 m. pr. m. e.). Ties liemeniu ir pečiais buvo padaroma daug įpjovimų, siekiant išimti vidaus organus ir išdžiovinti kūno ertmę. Galva buvo nupjaunama, kad būtų galima išimti smegenis. Tuomet kūną prikimšdavo įvairių medžiagų, kad jis pasidarytų normalių apimčių, įstatydavo pagaliukus dėl tvirtumo ir užsiūdavo visus įpjovimus. Galvą vėl pritaisydavo prie kūno, padarydavo peruką iš žmogaus plaukų, iki 60 cm ilgio. Iš molio padaryta kepurė neleido perukui nukristi. Išskyrus peruką ir juodą veidą, visas kūnas buvo nudažomas raudona ochra.