Čimbotė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Čimbotė
Chimbote
Chimbote port.jpg
Čimbotės uostas
Laiko juosta: (UTC-5)
Valstybė Peru vėliava Peru
Departamentas Ankašo departamentas
Provincija Santos provincija
Gyventojų (2005) 313 350
Altitudė 5 m
Commons-logo.svg Vikiteka Čimbotė

Čimbotė (isp. Chimbote, keč. Chimputi) – miestas vakarų Peru, Ramiojo vandenyno pakrantėje, didžiausias Ankašo departamente. Čimbotė taip pat yra Santos provincijos ir Čimbotės apskrities centras. 400 tūkst. gyventojų (2004 m.).

Miestas yra svarbiausias Peru žvejybos uostas ir yra labai priklausomas nuo Humbolto srovės, kurios tėkmei sutrikus sumažėja žuvies ir kitų jūros gerybių. Žuvies, konservų, metalo apdirbimo pramonė. Į šiaurę nuo miesto, Santos slėnyje, vystoma žemdirbystė (medvilnė, cukranendrės, ryžiai). Per Čimbotę eina Panamerikos plentas, netoliese yra oro uostas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1835 m. Čimbotė buvo žvejų kaimas, kuriame gyveno ne daugiau kaip 800 gyventojų. 1871 m. per Čimbotę nutarta tiesti geležinkelį į šalies gilumą. Sutartyje su amerikiečių kilmės geležinkelių magnatu Henriu Meigsu Čimbotė minimas kaip uostas, nors turėjo tik apie tūkstantį gyventojų. 1871–1922 m. nutiestas geležinkelis iki Hualjankos.

1881 m. Peru bandė perleisti Jungtinėms Valstijoms karinio jūrų laivyno bazę Čimbotės įlankoje. Susitarimą blokavo Čilė, kuri išsiuntė savo jūrų pėstininkus užimti Čimbotės, kai sužinojo apie susitarimą dėl karinio jūrų laivyno bazės perleidimo JAV kariniam jūrų laivynui.

1930-aisiais per Čimbotę nutiestas Panamerikos greitkelis, pagerėjo susisiekimas su šalies sostine Lima. 1940 m. Čimbotė vis dar buvo nedidelis žvejybos uostas, kuriame gyveno tik 2 400 gyventojų.

1943 m. vyriausybė įkūrė Peru Santos korporaciją (Corporación Peruana del Santa), kuri perėmė nuosavybėn geležinkelį, pagerino uostą ir pradėjo hidroelektrinės statybą prie Santos upės. Pirmasis elektrinės etapas buvo užbaigtas 1958 m. Tais pat metais buvo pastatyta geležies ir plieno gamykla.

Iki 1943 m. mieste įsikūrė pirmosios įmonės, užsiimančios kepenų gavyba iš Ramiojo vandenyno žuvų. Šios kepenėlės už didelę kainą buvo parduodamos užsienyje Antrojo pasaulinio karo metais.

Turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Panoraminis vaizdas nuo Cerro de la Juventud (Jaunystės kalno), dar vadinamo Cerro de la Paz (Taikos arba Ramybės kalnu).

Miestas apsuptas dviejų natūralių įlankų, Čimbotės įlankos ir Samankos įlankos, kuriose yra puikios sąlygos uostui. Čimbotė sudaro aglomeraciją su Naujosios Čimbotės rajonu pietuose. Tarp šių rajonų yra pelkė, kurioje gyvena vietinės garnių rūšys, taip pat daug varlių ir žuvų rūšių. Pelkė susidariusi Lakramarkos upės slėnyje.

Į pietus nuo miesto yra daug paplūdimių, į kuriuos atvyksta poilsiautojai iš visos šalies. Šalia miesto yra Cerro de la Juventud (Jaunystės kalnas), dar vadinamas Cerro de la Paz (Taikos kalnu). Dėl panoraminio vaizdo į Čimbotės įlanką kalnas nuo 1985 m. lankomas turistų. Turistų lankomas ir Baltosios Salos (El Bulevar Isla Blanca) bulvaras, kuriame yra daug marmurinių skulptūrų ir fontanų.

Miestas žinomas dėl savo sevičės – populiaraus Peru patiekalo, kurio sudedamosios dalys yra balta žuvis, aštuonkojai, jūros kriauklės, kalmarai, krabai ir raudonoji aitrioji paprika.