Pereiti prie turinio

Česilo paplūdimys

Palydovinis Česilo paplūdimio vaizdas – tiesus ruožas nuo Ebotsberio iki Portlando, matomas įstrižai iš šiaurės vakarų į pietryčius.

Česilo paplūdimys (angl. Chesil Beach) – žvyro paplūdimys Dorsete, pietų Anglijoje,[1] sudarantis dalį Juros periodo kranto, įtraukto į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Už paplūdimio plyti sekli Flito lagūna.

Paplūdimys tęsiasi apie 29 km nuo Vest Bėjaus iki Portlando, vietomis siekia iki 15 m aukščio ir 200 m pločio. Jis sudarytas beveik vien iš akmenukų, kurių dydis palaipsniui kinta nuo didesnių pietuose iki smulkių šiaurėje. Nors kartais vadinamas tombolu, iš tiesų yra barjerinio paplūdimio pavyzdys.

Česilo paplūdimys ir Flito lagūna priklauso saugomoms teritorijoms, įskaitant Ramsaro vietoves bei specialiąsias apsaugos zonas. Kraštovaizdžio panorama nuo Ebotsberio iki Portlando kyšulio įtraukta į gražiausių Anglijos vaizdų sąrašus.[2]

Pavadinimas Chesil kildinamas iš senosios anglų kalbos žodžio ceosel arba cisel, reiškiančio „žvyrą“ ar „akmenukus“.

Rytiniame gale, ties Čisvelu, paplūdimys sudaro Česilo įlanką, kuri saugo pakrantę nuo audrų ir potvynių. Dėl sudėtingų navigacijos sąlygų čia įvyko daug laivų katastrofų; rašytojas Tomas Hardis šią vietą yra pavadinęs „Negyvėlių įlanka“.

Dėl Česilo paplūdimio kilmės ilgą laiką vyko diskusijos[3][1] – jis dažnai laikytas tombolu. Anksčiau manyta, kad paplūdimį sudarančios nuosėdos susidarė iš Badli Soltertono akmenukų klodų arba buvo perneštos iš Portlando.

Geomorfologiniai tyrimai parodė, jog tai barjerinis paplūdimys, slinkdamas sujungęs žemyną su Portlando sala ir įgijęs tombolui būdingą formą.[4][5] Skirtumus tarp akmenukų ir artimiausių jų šaltinių aiškina Flandrijos tarpledynmečiu vykęs izostatinis jūros lygio kilimas.

Prieš­tankinė gynyba Ebotsberio vietovėje.

Česilo paplūdimys per šimtmečius buvo daugybės laivų katastrofų vieta, ypač burlaivių epochoje. Dėl pietvakarių audrų jis sudarė pavojingą ruožą Lamanšo sąsiauryje, o laivai, neaplenkę Portlando iškyšulio, dažnai būdavo nubloškiami į Laimo įlanką.[6] XIX a. pakrantėje veikė tankus pakrančių apsaugos postų tinklas, tačiau šiandien nuolatinės tarnybos nebeliko – stebėseną atlieka Nacionalinis pakrančių stebėsenos institutas.

Portlando žvejai šiai pakrantei pritaikė specialų laivą – lerret: atvirą, abiejuose galuose smailėjančią, apie 5 m ilgio valtį, naudotą tinklinei žvejybai.[7]

1824 m. didžioji audra nuniokojo Flito ir Čisvelo gyvenvietes;[8] pastaroji patyrė nuostolių, nuo kurių visiškai neatsigavo. Vėliau kaimą apsaugoti pastatyta jūros sienų ir promenadų sistema, užbaigta 1965 m.[8]

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje palei paplūdimį veikė geležinkelio linijos: Veimuto–Portlando (1865–1965 m.) bei trumpesnės atkarpos link Ebotsberio ir Bridporto, tačiau didesni plėtros planai liko neįgyvendinti.[9]

XX a. pradžioje netoli Ferio tilto buvo įrengta šaudykla, kurios liekanos matomos iki šiol.[9] Po Antrojo pasaulinio karo Karališkasis jūrų laivynas ilgą laiką naudojo Beksingtono apylinkes minų tralavimo bandymams; ši bazė buvo uždaryta XX a. devintajame dešimtmetyje.[7]

Antrojo pasaulinio karo gynybiniai įtvirtinimai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Eksperimentinis „Highball“ atšokančios bombos prototipas, šiuo metu eksponuojamas Ebotsberio gulbių veisykloje.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą ir jo metu Karališkosios oro pajėgos Flito lagūną ir Česilo paplūdimį naudojo kaip bombardavimo bandymų poligoną. Čia vyko kulkosvaidžių šaudymo pratybos ir buvo bandoma „Highball“ atšokanti bomba.

Netoli Ebotsberio, kur prasideda Flito lagūna, paplūdimį dalijo dviguba prieš­tankinių blokų eilė. Dalis jų jūros pusėje buvo sunaikinta, tačiau sausumos pusėje išliko gerai išsilaikiusių. Toje pačioje vietoje stovi du 1940 m. pastatyti 26 tipo gynėjų ugnies taškai (DOT). Už Česilo paplūdimio buvo įrengtas prieš­tankinis griovys, o Flito sausumos pusėje iki šiol stovi stebėjimo postas.

Vakarinėje paplūdimio dalyje buvo sutelkta daugiau įtvirtinimų: „Admiraliteto“ konstrukcijų užtvarai, prieš­tankiniai grioviai, minų laukai ir degiųjų mišinių užtaisai. Rytinėje dalyje pasyviųjų įtvirtinimų nebuvo.[10]

Česilo paplūdimys ir Flitas

Nuo Vest Bėjaus iki Klif Endo Česilo paplūdimys tęsiasi palei pakrantės uolas. Už Klif Endo susidaro įduba, kur ties Ebotsberiu prasideda Flito lagūna – iki 3 m gylio druskingas vandens telkinys.[1] Flitas yra svarbi vandens paukščių buveinė, čia įsikūrusi Ebotsberio gulbių kolonija. Lagūnoje randama fosilijų, o jos pietinį galą su Portlando uostu jungia Ferio tiltas, pirmą kartą pastatytas 1839 m. ir vėliau kelis kartus atnaujintas (dabartinis betoninis tiltas – nuo 1985 m.).[8]

Vakarų Flitas, Česilo paplūdimys

Česilo paplūdimys ir Flito lagūna yra paskelbtos specialios mokslinės reikšmės teritorijomis. Ebotsberyje veikia seniausia Anglijoje išlikusi „ančių gaudyklė“, šiandien naudojama paukščių žiedavimui.[11] Greta suformuota dirbtinė Žuvėdrų sala, skirta šių paukščių perėjimui.[12]

Lagūna yra jūrinių ešerių veisimosi vieta, todėl žvejyba ribojama – leidžiama tik apatinėje jos dalyje, nuo Nerouso iki Ferio tilto, ir tik nuo kranto.[12] Turistams siūlomi pasiplaukiojimai stiklinio dugno valtimi „Fleet Observer“, leidžiančia stebėti povandeninę gyvūniją.[8]

Šiaurinėje žemutinio Flito pakrantėje veikia Ramiojo vandenyno austrių ūkis.[9] Vidurinėje dalyje, prie 68 m aukščio Siberno kalvos, išlikę nenaudojamo karinio objekto – sraigtasparnių aikštelės ir kontrolės bokšto – liekanos, taip pat Antrojo pasaulinio karo priešlėktuvinės baterijos fragmentai.[6]

Flito šiaurinėje pakrantėje ir sausumos pusėje palei Česilo paplūdimį gausu fosilijų. Svarbiausia jų radimvietė yra Berton Bredstoke.[8]

Akmenukų dydžių gradacija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
„Akmenukų gradacija nuo Berton Bredstoko iki Čisvelo“, 1910 m.

Česilo paplūdimyje akmenukai pasižymi aiškia dydžių kaita: pietrytiniame, Čisvelo gale, jų ilgis siekia apie 5 cm, o šiaurės vakaruose, ties Vest Bėjumi, jie sumažėja iki žirnio dydžio.[13] Manoma, kad pagal akmenukų dydį išsilaipinę žvejai ar kontrabandininkai[14] galėdavo orientuotis vietovėje.[13]

Gradaciją lemia bangų aukščio ir krypties skirtumai išilgai pakrantės.[15] Šie procesai vyksta natūraliai, nes paplūdimys neturi jūros gynybos įrenginių, o naujų akmenų beveik neprinešama ir neišplaunama.[15]

Ekologija ir apsauga

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Česilo paplūdimio augalija

Česilo paplūdimys ir Flito lagūna yra specialios mokslinės reikšmės teritorija, taip pat priskirta Europos Bendrijos specialiajai saugomai teritorijai, paukščių apsaugos teritorijai ir Ramsaro vietovei.[16] Saugomą žemę valdo Karūnos valdos, Gynybos ministerija ir organizacija „National Trust“.[17]

Nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio pabaigos, per paukščių perėjimo laikotarpį, draudžiamas lankymasis paplūdimyje tarp Portlando ir Ebotsberio. Nuolat ribojamas priėjimas ir prie Flito pusės šlaito nuo Vaiko iki Ebotsberio, siekiant apsaugoti jautrias ekosistemas.[12]

Lagūnoje gyvena įvairios saugomos rūšys. Čia dažnai stebimas mažasis baltasis garnys,[7] o Česilo paplūdimys yra viena iš vos kelių vietų Jungtinėje Karalystėje, kur aptinkamas retas vabzdys – žvynuotasis svirplys.[6] Flite auga dvi jūržolių rūšys – jūrinis andras ir mažasis andras, kurių vytimas vyksta ankstyvą rudenį.[18]

Česilo paplūdimys populiarus tarp meškeriotojų, ypač ties Čisvelu, Ferio tiltu, Ebotsberiu, Kogdenu, Berton Bredstoku ir Vest Bėjumi. Komercinė žvejyba, anksčiau buvusi aktyvi, dabar beveik išnykusi. Lagūnoje išlikusi tik nedidelė ungurių žvejyba gaudyklėmis,[8] o didžiagalvės kefalės čia aptinkamos gausiai visame jos ilgyje.

1971 m. į Didžiąją Britaniją pateko invazinė rudadumblė jūržolė, kuri greitai išplito ir pasiekė Flitą. Vėliau jos paplitimas sumažėjo, tačiau išlieka nepastovus, priklausomai nuo gamtinių sąlygų.[7]

Paplūdimyje po pietvakarių audrų susidaro šiukšlių sankaupos, todėl čia reguliariai rengiamos savanorių talkos.[7] Ties Ferio tiltu įrengtas užtvaras, saugantis Flitą nuo galimos naftos taršos iš Portlando uosto.[9]

Česilo paplūdimys, Flitas ir Portlandas, vaizdas iš šiaurės vakarų virš Ebotsberio

Populiariojoje kultūroje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tomo Hardžio romane „Mylimoji“ Česilo paplūdimys vadinamas „Numirėlių įlanka“.[19] Česilo paplūdimys ir Flitas taip pat minimi Dž. M. Folknerio romane „Munflitas“ (1898 m.), kuriame išgalvotas kaimas paremtas tikruoju Flito kaimu.[20] Nors romanas buvo ekranizuotas 1954 m. filme „Munflitas“, šis buvo nufilmuotas ne Anglijoje, o Holivude (JAV).[21]

Jano Makjueno romane „Česilo pakrantėje“, nominuotame Bukerio premijai, veiksmas daugiausia vyksta viešbutyje su vaizdu į paplūdimį, o vėlesnėse dalyse persikelia tiesiai į jį.[22] 2017 m. romanas ekranizuotas tokiu pačiu pavadinimu.

Grupės „Martha and the Muffins“ 1980 m. Jungtinėje Karalystėje išleisto singlo „Echo Beach“ viršelis sukurtas pagal Česilo paplūdimio vaizdą.

Džudit Stinton knyga „Česilo paplūdimys: žmonių apgyvendinta vienatvė“ (2021 m.) aprašo nefikcinę paplūdimio istoriją.[23]

Česilo paplūdimyje ir Flite buvo filmuoti filmai: „Mažas galinis kambariukas“ (1949 m.), „Užtvankų griovėjai“ (1955 m.), „Prakeiktieji“ (1963 m.), „Česilo pakrantėje“ (2017 m.) ir „Praėjusių vasarų smėlis“ (2017 m.).[24]

  1. 1 2 3 Carr, A. P.; Blackley, M. W. L. „Investigations Bearing on the Age and Development of Chesil Beach, Dorset, and the Associated Area“. Transactions of the Institute of British Geographers. 58 (1973/03): 99–111.
  2. ↑ „Our glorious land in peril“. The Telegraph. 2013-09-28. Nuoroda tikrinta 2025-09-19.
  3. ↑ Arkell, W. J. (1947). The Geology of the Country around Weymouth, Swanage, Corfe and Lulworth. Memoirs of the Geological Survey of Great Britain.
  4. ↑ „Chesil Beach – Finest barrier beach in Europe“. Suarchyvuotas originalas 2009-12-31.
  5. ↑ Goudie, Andrew (1990). The Landforms of England and Wales. Oxford: Basil Blackwell Ltd. p. 264. ISBN 0631173064.
  6. 1 2 3 „Chesil and Fleet A to Z; S to T“. www.chesilbeach.org. Suarchyvuotas originalas 2008-05-12.
  7. 1 2 3 4 5 „Chesil & Fleet A to Z; I to N“. www.chesilbeach.org. Suarchyvuotas originalas 2008-05-12.
  8. 1 2 3 4 5 6 „Chesil A to Z; E to H“. www.chesilbeach.org. Suarchyvuotas originalas 2008-07-05.
  9. 1 2 3 4 „Chesil A to Z; O to R“. www.chesilbeach.org. Suarchyvuotas originalas 2010-07-05.
  10. ↑ Foot, William (2006). Beaches, fields, streets, and hills ... the anti-invasion landscapes of England. Council for British Archaeology. pp. 56–63. ISBN 1902771532.
  11. ↑ „Chesil & Fleet a to Z; Cto D“. Suarchyvuotas originalas 2014-09-13.
  12. 1 2 3 „Chesil & Fleet A to Z; A to B“. www.chesilbeach.org. Suarchyvuotas originalas 2008-05-12.
  13. 1 2 West, Ian. „The Chesil Beach — General Introduction“. Southampton University. Nuoroda tikrinta 2025-09-19.
  14. ↑ „Chesil Beach“. Visit Ringstead. Suarchyvuotas originalas 2022-11-30.
  15. 1 2 Carr, A. P.; Gleason, R.; King, A. (1970). „Significance of pebble size and shape in sorting by waves“. Sedimentary Geology. 4 (1–2): 89–101. Bibcode:1970SedG....4...89C. doi:10.1016/0037-0738(70)90005-9.
  16. ↑ „SSSI detail“. designatedsites.naturalengland.org.uk. Nuoroda tikrinta 2025-09-19.
  17. ↑ „Mapping the habitats of England's ten largest institutional landowners“. Who owns England?. 2020-10-06. Nuoroda tikrinta 2025-09-19.
  18. ↑ „Chesil & Fleet A to Z; U to Z“. www.chesilbeach.org. Suarchyvuotas originalas 2008-07-05.
  19. ↑ wreckwatch (2013-05-29). „Golden Grapes and Ghosts of Chesil Beach“. The Undertow (anglų). Nuoroda tikrinta 2025-09-19.
  20. ↑ „Weymouth, Dorset, England – Fleet lagoon and village history“. www.weymouth-dorset.co.uk. Nuoroda tikrinta 2025-09-19.
  21. ↑ „Moonfleet (1955) – Filming & Production“. IMDb. Nuoroda tikrinta 2025-09-19.
  22. ↑ McEwan, Ian (2008). On Chesil Beach: a novel (First Anchor books leid.). New York: Vintage. ISBN 978-0-307-38617-5. OCLC 176950165.
  23. ↑ Stinton, Judith (2021-09-10). „Chesil Beach: a peopled solitude – Dorset History Centre blog“ (Jungtinių Valstijų anglų). Nuoroda tikrinta 2025-09-19.
  24. ↑ „Filming Location Matching "Chesil Beach, Dorset, England, UK" (Sorted by Popularity Ascending)“. IMDb. Nuoroda tikrinta 2025-09-19.

50°36′14.4″ š. pl. 2°30′57.6″ v. ilg. / 50.604000°š. pl. 2.516000°r. ilg. / 50.604000; 2.516000