Pereiti prie turinio

Nalšėnai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nalsenai (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Tocekas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Nalšėnai''' ([[vokiečių kalba|vokiškai]]: ''Nalsen'', [[baltarusių kalba|gudiškai]]: ''Нальшчаны, Нальшаны'') - tikliai nenustatyta, ar tai buvusi atskira rytų [[baltai|baltų]] gentis ar priklausiusi [[Lietuviai (rytiniai senlietuviai)|aukštaičių]] genčių sąjungai.
'''Nalšėnai''' ([[vokiečių kalba|vokiškai]]: ''Nalsen'', [[baltarusių kalba|gudiškai]]: ''Нальшчаны, Нальшаны'') – tiksliai nenustatyta ar atskira rytų [[baltai|baltų]] ar [[Lietuviai (rytiniai senlietuviai)|aukštaičių]] genčių sąjungos gentis.
Nėra prieita prie vieningos nuomonės ir dėl jų gyvenamos teritorijos, nors anot vienų tyrinėtojų, [[Nalšia|Nalšėnų]] žemė buvusi dabartinės [[Lietuva|Lietuvos]] rytuose, [[Žeimena|Žeimenos]] upės baseine ir dabartinės [[Baltarusija|Baltarusijos]] šiaurės vakaruose - [[Nalšia|Nalšios]] žemėje, o pietuose iš dalies apie [[Neris|Neries]] upės vidurupį į rytus nuo [[Nemenčinė]]s. Šiuo metu Lietuvoje tai būtų [[Švenčionių rajono savivaldybė|Švenčionų]], [[Ignalinos rajono savivaldybė|Ignalinos]] rajonų savivaldybės, bei [[Vilniaus rajono savivaldybė]]s šiaurės rytų dalis. Baltarusijoje - [[Breslaujos rajonas]], [[Medilo rajonas|Medilo]] ir [[Pastovių rajonas|Pastovių]] rajonų vakarinės dalys. Kiti istorikai nalšėnų, [[Nalšia|Nalšios]] žemei priskiria kur kas didesnę teritoriją, kuri apima ir [[Utenos rajono savivaldybė|Utenos]], [[Molėtų rajono savivaldybė|Molėtų]], rytinę [[Anykščių rajono savivaldybė|Anykščių]], pietinę [[Zarasų rajono savivaldybė|Zarasų]] rajonų savivaldybių dalis ir galimas dalykas kad galėjo gyventi iki [[Šventoji|Šventosios]] upės vidurupio vakaruose.
Nėra prieita prie vieningos nuomonės ir dėl jų gyvenamos teritorijos, nors anot vienų tyrinėtojų, [[Nalšia|Nalšėnų]] žemė buvusi dabartinės [[Lietuva|Lietuvos]] rytuose, [[Žeimena|Žeimenos]] upės baseine ir dabartinės [[Baltarusija|Baltarusijos]] šiaurės vakaruose – [[Nalšia|Nalšios]] žemėje, o pietuose iš dalies apie [[Neris|Neries]] upės vidurupį į rytus nuo [[Nemenčinė]]s. Šiuo metu Lietuvoje tai būtų [[Švenčionių rajono savivaldybė|Švenčionų]], [[Ignalinos rajono savivaldybė|Ignalinos]] rajonų savivaldybės, bei [[Vilniaus rajono savivaldybė]]s šiaurės rytų dalis. Baltarusijoje – [[Breslaujos rajonas]], [[Medilo rajonas|Medilo]] ir [[Pastovių rajonas|Pastovių]] rajonų vakarinės dalys. Kiti istorikai nalšėnų, [[Nalšia|Nalšios]] žemei priskiria kur kas didesnę teritoriją, kuri apima ir [[Utenos rajono savivaldybė|Utenos]], [[Molėtų rajono savivaldybė|Molėtų]], vakarinę [[Anykščių rajono savivaldybė|Anykščių]], pietinę [[Zarasų rajono savivaldybė|Zarasų]] rajonų savivaldybių dalis ir galimas dalykas kad galėjo gyventi iki [[Šventoji|Šventosios]] upės vidurupio vakaruose.


Nalšėnų kaimynais vakaruose ir pietuose buvo [[Lietuviai (rytiniai senlietuviai)|aukštaičiai]], šiaurėje - [[sėliai]], rytuose - [[rytų slavai|rytų]] [[slavai|slavų]] gentis [[krivičiai]].
Nalšėnų kaimynais vakaruose ir pietuose buvo [[Lietuviai (rytiniai senlietuviai)|aukštaičiai]], šiaurėje – [[sėliai]], rytuose – [[rytų slavai|rytų]] [[slavai|slavų]] gentis [[krivičiai]].
Senovėje apgyvendinta nalšėnų teritorija patenka į archeologinės [[Rytų Lietuvos pilkapių kultūra|Rytų Lietuvos pilkapių kultūros]] dalį, kuriai taip pat priskiriama ir [[Lietuviai (rytiniai senlietuviai)|aukštaičių]] gentis. Per [[Nalšia|Nalšią]] [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] [[kalavijuočiai]] rengdavo karo žygius į [[Lietuva (baltų žemė)|Lietuvą]], matyt dalį žygių surengdavo iš [[Daugpilis|Diunaburgo]] pilies. Įdomus faktas tai, kad tariamos buvusios nalšėnų genties teritorijoje šiuo metu yra išplitusi [[lietuviai|lietuvių]] rytų [[aukštaičiai|aukštaičių]] tarmės, [[cieksų patarmė]].
Senovėje apgyvendinta nalšėnų teritorija patenka į archeologinės [[Rytų Lietuvos pilkapių kultūra|Rytų Lietuvos pilkapių kultūros]] dalį, kuriai taip pat priskiriama ir [[Lietuviai (rytiniai senlietuviai)|aukštaičių]] gentis. Per [[Nalšia|Nalšią]] [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] [[kalavijuočiai]] rengdavo karo žygius į [[Lietuva (baltų žemė)|Lietuvą]], matyt dalį žygių surengdavo iš [[Daugpilis|Diunaburgo]] pilies. Įdomus faktas tai, kad tariamos buvusios nalšėnų genties teritorijoje šiuo metu yra išplitusi [[lietuviai|lietuvių]] rytų [[aukštaičiai|aukštaičių]] tarmės, [[cieksų patarmė]].


Tu laikų nežinomas liudininkas apie [[Mindaugas|Mindaugo]] vainikavimą [[LDK|Lietuvos]] karaliumi rašė taip:<br />
Tu laikų nežinomas liudininkas apie [[Mindaugas|Mindaugo]] vainikavimą [[LDK|Lietuvos]] karaliumi rašė taip:
''„Rytuose [[Žemaičiai (baltų gentis)|Žemaitija]] ribojasi su gretima [[Kijevo Rusia|Rusijai]] žeme [[Lietuva (baltų žemė)|Lietuva]]. Jos pirmasis karalius [[Mindaugas]] buvo pakrikštytas, ir aš dalyvavau jo karūnavime, kai jis priėmė savo karališkąją valdžią iš [[Roma|Romos]] [[popiežius|popiežiaus]] ir paliko ją savo palikuonims, kad jie rūpestingai ją saugotų. Minėtieji [[Lietuviai (rytiniai senlietuviai)|lietuviai]] (matyt, turėta mintyje [[Lietuva (baltų žemė)|Lietuvos žemės gyventojai]]), [[jotvingiai]] ir '''nalšėnai''' yra lengvai pakrikštijami, kadangi nuo pat vystyklų yra auklėjami krikščionių auklių. Taigi galėsime tarp jų saugiau būti“'' - pasaulio aprašymo pradžia, 1255-1260.
* Rytuose [[Žemaičiai (baltų gentis)|Žemaitija]] ribojasi su gretima [[Kijevo Rusia|Rusijai]] žeme [[Lietuva (baltų žemė)|Lietuva]]. Jos pirmasis karalius [[Mindaugas]] buvo pakrikštytas, ir aš dalyvavau jo karūnavime, kai jis priėmė savo karališkąją valdžią iš [[Roma|Romos]] [[popiežius|popiežiaus]] ir paliko ją savo palikuonims, kad jie rūpestingai ją saugotų. Minėtieji [[Lietuviai (rytiniai senlietuviai)|lietuviai]] (matyt, turėta mintyje [[Lietuva (baltų žemė)|Lietuvos žemės gyventojai]]), [[jotvingiai]] ir '''nalšėnai''' yra lengvai pakrikštijami, kadangi nuo pat vystyklų yra auklėjami krikščionių auklių. Taigi galėsime tarp jų saugiau būti.
Pasaulio aprašymo pradžia. 1255–1260.
Ši citata iš [[Alfredas Bumblauskas|Alfredo Bumblausko]] knygos, ''Senosios Lietuvos istorija 1009 - 1795''.
Ši citata iš [[Alfredas Bumblauskas|Alfredo Bumblausko]] knygos, ''Senosios Lietuvos istorija 1009–1795''.

== Taip pat skaityti ==
* [[Nalšia]]
* [[Baltai]]

== Šaltiniai ==
<references/>


== Nuorodos ==
== Nuorodos ==
* [http://images18.fotki.com/v375/fileEgi9/459a1/3/1272673/9041042/image001.jpg Nalšėnai ir kitos baltų gentys]
* conflicts.rem33.com / [http://www.conflicts.rem33.com/images/The%20Baltic%20States/livonian_confed.htm The Livonian Confederation], By Katy Miller-Korpi | ''[[Anglų kalba|Angliškai]]''
* [http://kp.by/upimg/3dbcf1e95a9df2bc3cfa526f880f3a43063654af/211708.jpg Nalšėnų gentis gudų istoriniame žemėlapyje]
* [http://kp.by/upimg/3dbcf1e95a9df2bc3cfa526f880f3a43063654af/211708.jpg Nalšėnų gentis gudų istoriniame žemėlapyje]

{{Baltų žemės}}


[[Kategorija:Baltų gentys]]
[[Kategorija:Baltų gentys]]

22:26, 15 kovo 2015 versija

Nalšėnai (vokiškai: Nalsen, gudiškai: Нальшчаны, Нальшаны) – tiksliai nenustatyta ar atskira rytų baltų ar aukštaičių genčių sąjungos gentis. Nėra prieita prie vieningos nuomonės ir dėl jų gyvenamos teritorijos, nors anot vienų tyrinėtojų, Nalšėnų žemė buvusi dabartinės Lietuvos rytuose, Žeimenos upės baseine ir dabartinės Baltarusijos šiaurės vakaruose – Nalšios žemėje, o pietuose iš dalies apie Neries upės vidurupį į rytus nuo Nemenčinės. Šiuo metu Lietuvoje tai būtų Švenčionų, Ignalinos rajonų savivaldybės, bei Vilniaus rajono savivaldybės šiaurės rytų dalis. Baltarusijoje – Breslaujos rajonas, Medilo ir Pastovių rajonų vakarinės dalys. Kiti istorikai nalšėnų, Nalšios žemei priskiria kur kas didesnę teritoriją, kuri apima ir Utenos, Molėtų, vakarinę Anykščių, pietinę Zarasų rajonų savivaldybių dalis ir galimas dalykas kad galėjo gyventi iki Šventosios upės vidurupio vakaruose.

Nalšėnų kaimynais vakaruose ir pietuose buvo aukštaičiai, šiaurėje – sėliai, rytuose – rytų slavų gentis krivičiai. Senovėje apgyvendinta nalšėnų teritorija patenka į archeologinės Rytų Lietuvos pilkapių kultūros dalį, kuriai taip pat priskiriama ir aukštaičių gentis. Per Nalšią Livonijos ordino kalavijuočiai rengdavo karo žygius į Lietuvą, matyt dalį žygių surengdavo iš Diunaburgo pilies. Įdomus faktas tai, kad tariamos buvusios nalšėnų genties teritorijoje šiuo metu yra išplitusi lietuvių rytų aukštaičių tarmės, cieksų patarmė.

Tu laikų nežinomas liudininkas apie Mindaugo vainikavimą Lietuvos karaliumi rašė taip:

  • Rytuose Žemaitija ribojasi su gretima Rusijai žeme Lietuva. Jos pirmasis karalius Mindaugas buvo pakrikštytas, ir aš dalyvavau jo karūnavime, kai jis priėmė savo karališkąją valdžią iš Romos popiežiaus ir paliko ją savo palikuonims, kad jie rūpestingai ją saugotų. Minėtieji lietuviai (matyt, turėta mintyje Lietuvos žemės gyventojai), jotvingiai ir nalšėnai yra lengvai pakrikštijami, kadangi nuo pat vystyklų yra auklėjami krikščionių auklių. Taigi galėsime tarp jų saugiau būti.

Pasaulio aprašymo pradžia. 1255–1260. Ši citata iš Alfredo Bumblausko knygos, Senosios Lietuvos istorija 1009–1795.

Nuorodos