Vytautas Bogušis
| Vytautas Bogušis | |
|---|---|
| Gimė | 1959 m. sausio 2 d. Puvočių kaime Varėnos raj. |
| Sutuoktinis (-ė) | Virginija |
| Vaikai | Elena |
| Veikla | Lietuvos pasipriešinimo tarybiniam okupaciniam režimui ir politinis veikėjas |
| Partija | |
Vytautas Bogušis (g. 1959 m. sausio 2 d. Puvočių kaime Varėnos raj.) – Lietuvos pasipriešinimo tarybiniam okupaciniam režimui ir politinis veikėjas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1976 m. dėl religinių ir tautinių įsitikinimų pašalintas iš vidurinės mokyklos. 1977–1979 m. tarnavo tarybinėje armijoje. 1983–1991 m. Vilniaus valstybinio jaunimo teatro inžinierius. 2001–2003 m. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narys, deleguotas LR Prezidento.
Disidentinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1979 m. rugpjūčio 23 d. pasirašė 45 pabaltijiečių memorandumą. 1979–1988 m. aktyvus Lietuvos laisvės lygos narys. Nuo 1980 m. Lietuvos Helsinkio grupės narys. Su kitais leido pogrindžio spaudą „Laisvės šauklys“, „Vytis“, Tarptautinės žmogaus teisių asociacijos ir Helsinkio grupės leidinio „Krikščionis demokratas“ redaktorius. Bendradarbiavo nelegalioje lietuvių spaudoje – „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“, „Aušra“, „Dievas ir Tėvynė“, Rusijos disidentų pogrindžio spaudoje, teikė informaciją radijo stotims „Vatikano radijas“, „Amerikos balsas“, „Laisvoji Europa“, „Svoboda“. Su kitais pasirašė viešų kreipimųsi į TSRS valdžią ir tarptautines organizacijas dėl piliečių teisių pažeidimų Tarybų sąjungoje, dėl draudimo vokiečiams ir žydams grįžti į tėvynę, dėl Andrejaus Sacharovo, Sergejaus Kovaliovo, Piotro Grigorenkos suėmimo. Vienas iš 1987 m. rugpjūčio 23 d., 1988 m. vasario 16 d. ir 1988 m. rugsėjo 28 d. antitarybinių mitingų Vilniuje organizatorių.
Politinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1989 m. vasario 10 d. Lietuvos krikščionių demokratų partijos atkūrimo iniciatorius, vienas iš Ateitininkų federacijos atkūrėjų. 2000–2003 m. Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungos pirmininkas. 2003–2013 m. Lietuvos liberalų ir centro sąjungos (LiCS) narys, partijos pirmininko pavaduotojas.
1990–1995 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos deputatas, 1990–1992 m. Vilniaus miesto tarybos pirmininko pavaduotojas. 2003–2004 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, kolegijos narys, Socialinių reikalų komiteto pirmininkas.
1992–1996 m. Seimo narys, išrinktas pagal jungtinį Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Lietuvos demokratų partijos sąrašą. 1996–2000 m. Seimo narys, išrinktas pagal Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąrašą, dirbo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete. 2004–2008 m. Seimo ir 2008–2012 m. Seimo narys, išrinktas pagal LiCS sąrašą. 2007 m. sausio mėn. – 2013 m. liepos mėn. LiCS frakcijos seniūnas.[1]
1998 m. apdovanotas Vyčio kryžiaus 4 laipsnio ordinu ir Ukrainos 2 laipsnio ordinu „Už nuopelnus“, 2000 m. – Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
Žmona Virginija – redakcijos vedėja Mokslo ir enciklopedijų leidybos institute. Sūnūs Vytautas Kristijonas ir Daumantas Mikalojus, dukra Elena.