Vilniaus seimas (1922)

Vilniaus Seimo antspaudas, 1922 m.

Vilniaus Seimas (lenk. Sejm Wileński) – marionetinės Vidurinės Lietuvos atstovaujamasis organas Vilniuje; organizuotas 1922 m. sausio 8 d. vykdant rinkimus, o 1922 m. vasario 20 d. balsų dauguma jame priimta rezoliucija apie Vilniaus krašto prijungimą prie Lenkijos.

Aplinkybės

1920 m. spalio 8–9 d. lenkų daliniams užėmus Vilnių ir artimas jam teritorijas, buvo paskelbta apie Vidurio Lietuvos, į valstybę panašaus darinio, įkūrimą. Liucijus Želigovskis pasiskelbė vyriausiuoju šios marionetinės valstybės ginkluotųjų pajėgų vadu ir paskelbė, kad jo tikslas – sukviesti Vilniaus krašto atstovus, kurie išreikštų tikrąją gyventojų valią.

Organizavimas

Pirma 1921 m. sausio 9 d. rinkimų data buvo atidėta. 1921 m. spalio 28 d. paskelbta apie naujus rinkimus į Seimą, tačiau galutinė data buvo paskelbta 1921 m. gruodžio 1 d.

Dalyvauti rinkimuose į Vilniaus Seimą buvo leidžiama nuolatiniams Vidurio Lietuvos gyventojams ir joje gimusiems, vyresniems nei 21 metų amžiaus. Vilniaus krašte gimę, bet gyvenantys Lenkijoje, taip pat buvo kviečiami dalyvauti.

Iš dvylikos rinkimų apylinkių 3 buvo Lenkijos teritorijoje, o 2 Lietuvos (Širvintų ir Aukštadvario). Rinkimams Lenkijos finansų ministerija buvo skyrusi 79 mln. lenkiškų markių. Lietuvos Respublikos vyriausybė 1921 m. gruodžio 14 d. Nacijų Lygai pasiuntė protesto notą dėl rengiamų rinkimų.

Didesnė dalis lietuvių, baltarusių ir žydų šiuos rinkimus boikotavo.

Rinkimai vyko Didžiosios Pohuliankos (dab. Jono Basanavičiaus) gatvėje teatro pastate. Seimo vadovu buvo išrinktas Antoni Łokuciewski.

Pasekmės

Iš 106 Vilniaus Seimo deputatų didžioji dalis balsavo už visišką ir neginčijamą Vidurio Lietuvos (Vilniaus krašto) politinį inkorporavimą į Lenkijos sudėtį. 1922 m. kovo 24 d. Vilniaus Seimas išsiskirstė.