Viktoras Emanuelis II

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Viktoras Emanuelis II
Italijos karalius
Tranquillo Cremona - Vittorio Emanuele II.jpg
Savojų dinastija
Visas vardas: Vittorio Emanuele Maria Alberto Eugenio Ferdinando Tommaso di Savioa
Gimė: 1820 m. kovo 14 d.
Turinas
Mirė: 1878 m. sausio 9 d. (57 metai)
Roma
Palaidotas: Roma
Tėvas: Karolis Albertas
Motina: Marija Terezė iš Austrijos
Sutuoktinis(-ė): pirma: Austrijos Adelaidė, antra: Roza Verčelana
Vaikai:

Marija Kotildė, Umberto I, Amadėjus I, Marija Pija

Sardinijos karalius
Kiti titulai: Sardinijos karalius
Valdė: 1849 m. kovo 23 d. - 1861 m. kovo 17 d.
Karūnavimas: 1849 m. kovo 23 d.
Pirmtakas: Karolis Albertas
Įpėdinis: -
Italijos karalius
Valdė: 1861 m. kovo 17 d. - 1878 m. sausio 9 d.
Pirmtakas: Napoleonas Bonapartas
Įpėdinis: Umberto I
Commons-logo.svg Vikiteka: Viktoras Emanuelis IIVikiteka
Viktoro Emanuelio II monograma

Viktoras Emanuelis II (pilnas vardas Vittorio Emanuele Maria Alberto Eugenio Ferdinando Tommaso di Savioa; 1820 m. kovo 14 d. Turine – 1878 m. sausio 9 d. Romoje) – Sardinijos karalystės karalius nuo 1849 iki 1861 m. 1861 m. kovo 17 d. jis tapo pirmuoju suvienytos Italijos karaliumi. Šalį jis valdė iki pat savo mirties 1878 m. sausio 9 d. Italai karaliui suteikė epitetą Tėvynės tėvas (it. Padre della Patria), nes jis tapo Italijos suvienijimo simboliu.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Tėvas buvo Sardinijos karalius Karolis Albertas, o mama – Sardinijos karalienė Marija Terezė iš Austrijos. Savo jaunystę praleido Florencijoje ir domėjosi politika, kariuomene ir sportu. 1842 m. vedė savo pusseserę Adelaidę iš Austrijos.

Dalyvavo pirmajame Italijos nepriklausomybės kare, kuriame kovėsi Sardinijos karalystė ir Austrijos imperija.

Valdymas[taisyti | redaguoti kodą]

1849 m. tapo Pjemonto karaliumi. Tais pačiais metais buvo pasiekta taika su Austrijos imperija.

1852 m. suteikė Kamiliui Kavūrui pirmojo šalies ministro pirmininko pareigas. Tai buvo svarbus žingsnis, nes Kavūras buvo labai protingas ir daug prisidėjo prie vėlesnių įvykių, suvienijant Italiją. Greitu laiku tapo labai populiarus ir gerbiamas dėl savo tikslų suvienijant Italiją. Taip pat Sardinijoje jį gerbė dėl naujos konstitucijos ir liberalių pažiūrų.

1858 m. Sardinijos karalystė sėkmingai susitarė su britais ir prancūzais dėl jų pagalbos kovojant su austrais. Už pagalbą prancūzams buvo pažadėtas Nicos miestas ir Savojos regionas.

Karas dėl susivienijimo prasidėjo 1859 m., Pjemontas parėmė 18601861 m. G. Garibaldžio kovas, kurių dėka palyginus greitai buvo užimta Abiejų Sicilijų karalystė. Tiesa, Viktoras Emanuelis II neleido G. Garibaldžiui pulti Romos, kuri tuo metu dar buvo popiežių valstybė – ją taip pat gynė prancūzai.

1861 m. kovo 17 d. suvienijus didesnę dalį Italijos karalystės, naujasis parlamentas paskyrė Viktorą Emanuelį II pirmuoju suvienytos karalystės karaliumi. Tuo metu Turinas tapo karalystės sostine. Iki pilno suvienijimo trūko tik Romos, Venecijos ir Trento.

1866 m. pasiektas taikus susitarimas su Prūsija trečiajame Italijos nepriklausomybės kare. Taikos sutartimi Italija gavo Veneciją.

1870 m. rugsėjo 20 d., po Prancūzijos-Prūsijos karo, iš Romos pasitraukus prancūzams į ją įžengė Italijos kariuomenė. 1871 m. liepos 2 d. Romoje buvo įsteigta nauja sostinė.

Viktoras Emanuelis II
Savojų dinastija
Karališkieji titulai
Prieš tai:
Karolis Albertas
Sardinijos karalius
18491861
Po to:
-
Prieš tai:
Napoleonas Bonapartas
Italijos karalius
18611878
Po to:
Umberto I