Valerija Valsiūnienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Valerija Valsiūnienė
Gimė 1907 m. gegužės 17 d., Žydeliai, Krekenavos valsčius
Mirė 1955 m. rugsėjo 25 d. (48 metai), Vilnius
Profesija mokytoja
Žanrai poezija
Sutuoktinis Ignas Valsiūnas

Valerija Liaudinskaitė–Valsiūnienė (1907 m. gegužės 17 d. Žydeliai, Krekenavos vlsč.1955 m. rugsėjo 25 d. Vilnius) – Lietuvos poetė, rašytoja. Išleido poezijos knygelių vaikams, poezijos rinkinių.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valerija Liaudinskaitė gimė 1907 m. vargingų valstiečių šeimoje. Su broliu ir motina nuo 1909 m. iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos gyveno Latvijoje, kur uždarbiavo tėvas Julius Liaudinskas. Mokėsi Liepojos lietuvių pradinėje mokykloje. 19191924 m. gyveno Radviliškyje. 1919–1922 m. mokėsi Radviliškio progimnazijoje. 1923 m. įstojo į Šiaulių mokytojų seminariją. Trečiame kurse ištekėjo ir mokslus tęsė Telšiuose, kur 1930 m. baigė Telšių mokytojų seminariją. 19301940 m. dirbo mokytoja Šiaulių apskrities ir miesto mokyklose.

1937–1940 m. buvo Tautininkų partijos narė, nuo 1938 m. buvo šios partijos valdybos narė ir sekretorė.

1941 m. su šeima (su vyru Lietuvos kariuomenės puskarininkiu ir sūnumi) ištremta į Krasnojarsko kraštą. Neilgai kalėjusi paleista 1942 m. iš lagerio, dirbo Debiosuose (rus. Дебёсы, Udmurtija) evakuotų lietuvių vaikų namuose. 1943 m. žuvo vyras. Kitų šaltinių teigimu (pati poetė rašė autobiografijoje) pedagoginį darbą pradėjo Krasnojarsko vidurinėje mokykloje (dėsčiusi karinį parengimą ir vokiečių kalbą), o į Debiosių vaikų namus ir lietuvių vidurinę mokyklą atvyko 1943 m.

1945 m. pradžioje grįžo į Vilnių. Iki 1947 m. dirbo Rašytojų sąjungos klubo vedėja. 19481954 m. buvo Rašytojų sąjungos poezijos konsultantė, vaikų literatūros sekcijos pirmininkė.

Palaidota Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Rašytoja kūrė vaikams ir suaugusiems. Raštuose galima rasti ideologinio turinio eilėraščių, poemų, lyrika pagrįstų socialistinio gyvenimo interpretacijų.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Tėviškėle, tu graži. Kaunas: Šv. Kazimiero d-ja, 1938
  • Gintaro lazdelė. Kaunas: Šv. Kazimiero d-ja, 1940
  • Iš širdies. Vilnius: Valst. grožinės literatūros l-kla, 1948
  • Rinktiniai raštai, 2 t. Vilnius: Valst. grožinės literatūros l-kla, 1957
  • Žemė audžia pavasario dainą. Vilnius: Valst. grožinės literatūros l-kla, 1962
  • Lėkite, gervės, namolio. Vilnius: Vaga, 1987

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kritika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atskleisti dokumentai, įrodantys V, Valsiūnienės bendradarbiavimą su KGB.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]