Krekenavos valsčius
55°32′š. pl. 24°06′r. ilg. / 55.54°š. pl. 24.10°r. ilg.
| Krekenavos valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XV a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Krekenava |
 Rusijos imperija
| |
| Kauno gubernija | Panevėžio apskritis (1861–1915) |
 Lietuva
| |
| Kėdainių apskritis (1919–1920) Panevėžio apskritis (1920–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Panevėžio apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Panevėžio apskritis (1944–1950) |
Krekenavos valsčius (rus. Кракиновская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje. Centras – Krekenava.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pavietas minimas nuo XV a. 1-osios pusės. Carmečiu valsčius įkurtas 1861 m. Kauno gubernijoje ir priklausė Panevėžio apskričiai.[1] Po I pasaulinio karo priskirtas Kėdainių apskričiai, nors svarstant apskričių ir valsčių priklausomybę, 1919 m. birželio 7 d. Krekenavos valsčius pateikė pageidavimą priklausyti Panevėžio apskričiai.[2]
1947 m. dalis teritorijos perduota naujiems Sidabravo valsčiui ir Truskavos valsčiui. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Ramygalos rajonui (12 apylinkių).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 4868 | 361 kiemas [3] | 15 seniūnijų | 60 | |
| 1923 m.[4] | 311 | 9997 | 2062 | ||
| 1932 m. | 270 | 11000 | 15 seniūnijų [5] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
256 | 12 apylinkių [6] | |||
Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Petras Zapalskis, 1932 m.[7]
- P. Jestignejevas, vykdomojo komiteto pirmininkas iki 1941 m.
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[8] | Apylinkė, 1949 m.[9] |
|---|---|---|
| Akmenė | Akmenės seniūnija | - |
| Bartkūnai | Bartkūnų seniūnija | Bartkūnų apylinkė |
| Butrimoniai | Butrimonių seniūnija | Butrimonių apylinkė |
| Ibutoniai | Ibutonių seniūnija | Ibutonių apylinkė |
| Iciūnai | Iciūnų seniūnija | Iciūnų apylinkė |
| Krekenava | Krekenavos seniūnija | Krekenavos apylinkė |
| Kurgulai | Kurgulų seniūnija | Kurgulų apylinkė |
| Mingelioniai | Mingelionių seniūnija | Mingelionių apylinkė |
| Pasodėlė | Pasodėlės seniūnija | Pasodėlės apylinkė |
| Petriškiai | Petriškių seniūnija | Petriškių apylinkė |
| Radviliškiai | Radviliškių seniūnija | - |
| Šambalioniai | Šambalionių seniūnija | Šambalionių apylinkė |
| Šventupiai | Šventupių seniūnija | Šventupių apylinkė |
| Vadaktai | Vadaktų seniūnija | - |
| Žemantiškiai | Žemontiškių seniūnija | Žemantiškių apylinkė |
| Iš viso: | 15 seniūnijų | 12 apylinkių |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1890 | Dauburaičiai | Stanislovas Mastauskis, agronomas | 1978 |
| 1903 | Rodai | Jonas Kuodis, statybų inžinierius | 1983 |
| 1904 | Baidokai | Benediktas Labanauskas, miškininkas | 1978 |
| 1905 | Užliaušiai | Antanas Račiūnas, kompozitorius | 1984 |
| 1907 | Palinkuvė | Alfonsas Gineitis, teisininkas, rezistentas | 1982 |
| 1921 | Rabikėliai | Jonas Žilevičius, šaulių sąjungos veikėjas | |
| 1935 | Butrimoniai | Leonas Katkevičius, inžinierius hidrotechnikas | |
| 1936 | Petriškiai | Irena Parnavienė, pedagogė | 2010 |
| 1938 | Rodai | Stanislovas Marčiauskas, agronomas | |
| 1939 | Baimainiai | Stasys Juknevičius, zootechnikas | |
| 1948 | Ąžuolytė | Arūnas Krotkus, fizikas | |
| 1949 | Jateliškiai | Česlovas Bobinas, agronomas | |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
- ↑ Donatas Pilkauskas. Panevėžio apskritis 1918–1940 metais. Panevėžio kraštotyros muziejus. // psl. 7
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 26 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 630–647 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 86
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 631 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 638 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 87