Užpalių Švč. Trejybės bažnyčia
55°38′15″š. pl. 25°34′58″r. ilg. / 55.6375882°š. pl. 25.5826893°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Vyskupija | Panevėžio |
| Dekanatas | Utenos |
| Savivaldybė | Utenos rajonas |
| Gyvenvietė | Užpaliai |
| Adresas | J. Basanavičiaus g. 4 |
| Statybinė medžiaga | plytų mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1898 m. |
| Stilius | istorizmas |
Kitos reikšmės – Švč. Trejybės bažnyčia.
Užpalių Švč. Trejybės bažnyčia – bažnyčia, stovinti Užpalių miestelyje, Šventosios kairiajame krante. Istoristinė, turi neogotikos ir neoromaninio stiliaus bruožų.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Užpalių bažnyčiai 1522 m. paskirta dešimtinė iš dvaro.
Pirmoji medinė bažnyčia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1563 m. klebonas Legovičius (lenk. Legowicz) kartu su miestiečiais pastatė pirmąją medinę bažnyčią.
Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras 1584 m. įsakė Užpalių savininkui laikyti kunigą ir nuo kiekvieno valako jam kasmet mokėti po grašį. Vėliau bažnyčiai dovanotas Germaniškio palivarkas.
XVII a. pradžioje bažnyčia buvo perduota kalvinistams, tačiau netrukus grąžinta katalikams.
Antroji medinė bažnyčia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1651 m. pastatyta nauja bažnyčia, 1653 m. pašventinta.
Trečioji medinė bažnyčia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Apie 1750 m. klebonas Petras Stasevičius pasenusią bažnyčią nugriovė ir jos vietoje pastatė naują medinę bažnyčią, nupirko jai Krimblių (Armališkių) palivarką. Nuo 1782 m. veikė parapinė mokykla. Per miestelio gaisrą 1783 m. liepą bažnyčia sudegė. Apie 1787 m. klebonas Adomas Legovičius su parapijiečiais pastatė naują medinę.
Mūrinė bažnyčia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1885 m. prašyta leisti statyti naują mūrinę bažnyčią. Tik 1888 m. leidimas gautas iš Vilniaus generalgubernatoriaus. Klebono Kazimiero Kozminskio (1872–1914) ir parapijiečių pagal Ustino Golinevičiaus projektą pastatytą dabartinę bažnyčią 1898 m. konsekravo vyskupas Gasparas Cirtautas. Įrengti 16 registrų vargonai. Apie 1908 m. įsteigtas „Saulės“ draugijos skyrius ir lietuviška mokykla, įkurtas parapijos knygynėlis.
1914 m. įsteigtas Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Dekano Jono Jarašiūno rūpesčiu 1925 m. išdažytas bažnyčios vidus. Ilgametis Užpalių klebonas Antanas Paurys (1885–1968; Užpaliuose nuo 1929 m.) suremontavo bažnyčią, pastatė altariją, rėmė Sibiro tremtinius.
.jpg)
.jpg)
Klebonai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Užpalių ir Utenos bažnyčios iki 1725 m. turėjo bendrą kleboną, vėliau Užpaliams paskirtas klebonas-kuratas. Chronologiškai Utenos ir Užpalių parapijose klebonavo:
- 1532 m. – Gregorijus Chvalčevskis
- 1584 m. – Andriejus Tomaševičius
- 1678–1686 m. – Stanislovas Kotovičius
- 1686–1725 m. – Michaelis Puzyna de Kozelok
Užpalių klebonai-kuratai:
- 1725–1734 m. – Dominykas Sadzevičius
- 1734–1754 m. – Nikolajus Slabodžinskis
- 1754–1764 m. – Petras Staševičius
- 1764–1775 m. – Michaelis Korgautas
- 1776–1804 m. – Adomas Juozapas Legovičius
- 1805–1828 m. – Juozapas Baueris
- 1828–1844 m. – Kazimieras Dopševičius
- 1845–1853 m. – Silvestras Grubinskis
- 1853–1856 m. – Jokūbas Plevakas
- 1857–1860 m. – Aleksandras Jakovičius
- 1860–1864 m. – Jonas Pacevičius, nubaustas už dalyvavimą sukilime [1], 1864 m.
- 1864–1868 m. – Pranciškus Staškovskis
- 1868–1869 m. – Pranciškus Jastrembskis
- 1869–1873 m. – Petras Vaitkevičius
- 1873–1914 m. – Kazimieras Kosminskis
- 1914–1928 m. – Jonas Jarašiūnas
- 1929–1949 m. – Antanas Paurys
- 1949–1953 m. – Antanas Kairys
- 1953–1957 m. – Bronius Novelskis
- 1957–1970 m. – Mykolas Mikeliūnas
- 1970–1972 m. – Titas Vinkšnelis
- 1972–1992 m. – Juozapas Šumskis
- 1992–2003 m. – Edmundas Rinkevičius
- nuo 2003 – Jonas Bučelis
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bažnyčia istoristinė, turi neogotikos ir neoromaninio stiliaus bruožų, stačiakampio plano, dvibokštė. Vidus 3 navų. Yra 5 altoriai. Šventorius apmūrytas ažūrine plytų tvora. Jame stovi klasicistinė mūrinė varpinė (1847 m.).