Tiurkų kaganatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Tiurkų kaganatas
buvusi gentinė konfederacija
Tangų Kinijos vasalė (630-681)
Blank.png
552 – 744 Blank.png
Location of
Kaganatas įsikūrimo metu, apie 552 m.
Sostinė Otukenas
Valdymo forma Monarchija
Kaganas
 552 (pirmasis) Bumynas
 742—744 (paskutinis) Ozmyšas
Era Viduramžiai
 - Žoužanų sutriuškinimas 552
 - Pralaimėjimas uigūrams 744 m.

Tiurkų kaganatas – klajoklių gentinė konfederacija Eurazijos stepėje, kurioje pagrindinį politinį vaidmenį vaidino gok-tiurkų gentys (turkų kalba: Gök Türkler, kinų kalba: 突厥 Tūjué, tuometinis kiniškas tarimas – T’u küe), susiformavusi VI a. ir iki VIII a.

Didžiausio išsiplėtimo laiku VI a. II pusėje kontroliavo šiaurės rytų Kiniją (Mandžiūriją), Mongolijos plynaukštę, Altajų, Rytų ir Vakarų Turkestaną, Šiaurės Kaukazą, Kazachų stepę ir Ponto stepę. Jų hegemonija padėjo daugeliui tiurkų genčių išplisti po visą Eurazijos Stepę ir davė pradžią daugeliui modernių tautų.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Iki VI a. tiurkai gyveno Altajuje ir buvo valdomi kitų tautų, pirmiausia šiongnu, vėliau žoužanų. Iš jų tiurkai perėmė daug valstybės ir kariuomenės valdymo pagrindų. Gok-tiurkai buvo tik viena iš daugybės giminingų tiurkų genčių, kilusių iš Altajaus kalnyno dab. Mongolijos teritorijoje, kuriai VI a. pavyko įgyti hegemoniją kitų genčių atžvilgiu. Jų politinis ir kultūrinis centras buvo Orchono slėnis, kuriame lokalizuojama genčių rinkimosi vieta Otukenas.

Manoma, kad priešdėlis Gök gali reikšti „dangiškieji“, o taip pat „mėlynieji“. Tiek dangaus garbinimas, tiek mėlynos spalvos sakralizavimas yra būdinga visiems tiurkams. Kadangi pagal kinišką kosmologiją mėlyna/žalia spalva simbolizuoja rytus, žodis „mėlynas“ galėjo reikšti ir „rytiniai“ tiurkai.

Hegemonija[taisyti | redaguoti kodą]

546 m. gok-tiurkų Ašina klanas, vadovaujamas Bumyno, numalšino giminingų uigūrų ir tiele sukilimą prieš žoužanus, tikėdamasis jų dėkingumo. Tačiau vėliau jis susivienijo su Šiaurės Vei ir 552 m. sutriuškino paskutinįjį žoužanų kaganą. Tuo pačiu jis pavergė kirgizus, kidanius ir įgijo hegemoniją didžiulėje teritorijoje. Bumynas titulavosi kaganu ir įsteigė sostinę Otukene.

Valdant Bumyno sūnui Muchanui, Tiurkų kaganatas buvo konsoliduotas ir stipriai plėtėsi į vakarus. Vakariniams žygiams vadovavo vakarų jabgu Istamis. Jam vadovaujant tiurkų armijos kovojo su eftalitais, išstūmė avarus, 576 m. pasiekė Ponto stepę. Vidurinėje Azijoje tiurkai užvaldė teritorijas iki Baktrijos pietuose.

Rytų Tiurkų kaganatas[taisyti | redaguoti kodą]

Kaganato teritorija po skilimo, apie 600 m.

Apie 584 m. mirus ketvirtajam kaganui, prasidėjo įpėdinystės karas, kurio metu vakarinės teritorijos atsiskyrė kaip Vakarų tiurkų kaganatas. Rytų kaganato centru liko Otukenas. Vietiniai kaganai ne kartą puolė Kiniją, kol 626–630 m. genčių sukilimo metu centrinė valdžia buvo susilpninta. Po to Kaganatą Tangų Kinija pavertė savo protektoratu.

681 m. kaganas Ilteris atkūrė nepriklausomybę nuo Tangų imperijos. Jie atgavo hegemoniją Mongolų plynaukštėje ir netgi užkariavo daug buvusio Vakarų kaganato sričių, nueidami iki pat Marakandos, kur 712–713 m. susidūrė su arabais.

734 m. mirus kaganui Bilgei, Rytų kaganatas galutinai žlugo, nebeatsilaikydamas prieš atsinaujinusius Kinijos žygius ir vidinius genčių judėjimus. 744 m. uigūrų vadas Kutlukas, susivienijęs su basmiliais ir karlukais, paėmė sostinę ir nukirsdino paskutiniojo Tiurkų kagano galvą. Mongolų plynaukštėje įsigalėjo Uigūrų kaganatas.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Raštas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Orchono-Jenisėjaus raštas.

Gok-tiurkai pirmieji iš visų tiurkų tautų naudojo raštą, kuris žinomas kaip Orchono-Jenisėjaus raštas. Šis raštas greičiausiai kilęs iš sodų rašto arba pehlevi. Šablonas:Lead missing

Kaganų sąrašas[taisyti | redaguoti kodą]

Mongolija orn.PNG
Mongolijos istorija
Šiongnu (imperija)
Šianbai (konfederacija)
Tabgačai
Žoužanų kaganatas
Tiurkų kaganatas
Uigūrų kaganatas
Kirgizai (Kaganatas)
Kidaniai (Liao)
Mongolų imperija
Juan dinastija
Šiaurės Juan dinastija
Čing dinastija
Mongolijos Liaudies Respublika
Mongolija

Ankstyvieji kaganai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Bumynas / Iligas (伊利可汗), Tumenas (土門) 552;
  • Isikas (乙息記可汗), Keluo (科羅) 552–553, Bumyno sūnus;
  • Mukanas (木桿可汗), Jandou (燕都) 553–572, Bumyno sūnus
  • Tasparas (佗缽可汗) 572–581, Bumyno sūnus;
  • Anluo (庵邏) 581, Tasparo sūnus;
  • Išbara (沙缽略可汗), Šetu (攝圖) 581–587, Isiko sūnus;
  • Bagha (莫何可汗), Čuluohou (處羅侯) 587–588, Isiko sūnus;
  • Tulanas (都藍可汗), Jongiuliu (雍虞閭) 588–599, Išbaros sūnus

Rytų tiurkų kaganai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Jami (啟民可汗), Ranganas (染干) 599–609, Išbaros sūnus;
  • Šibi (始畢可汗), Duodziši (咄吉世) 609–619, Jami sūnus;
  • Čuluo (處羅可汗) Ilteber Šadas (俟利弗設) 619–620, Jami sūnus;
  • Iligas (頡利可汗), Baghatur Šadas (莫賀咄設) 620–630, Jami sūnus;
  • Priklausomybės nuo Kinijos laikotarpis
    • Kilibi (俟力苾可汗), Simo (思摩) 639–644;
    • Čebi (車鼻可汗), Hubo (斛勃) 646–649;
    • Nizuk Begas, Nishoufu (泥熟匐) 679–680;
    • Funianas (伏念) 680–681
  • Ilterišas (頡跌利可汗), Kutlugas (那骨咄祿) 682–694;
  • Kapaganas (遷善可汗), (默啜) 694–716, Ilterišo brolis;
  • Inelis (拓西可汗), (匐俱) 716, Kapagano sūnus;
  • Bilgė (毗伽可汗), Bögü (默棘連) 716–734, Ilterišo sūnus;
  • Iranas (伊然可汗) 734, Ilterišo sūnus;
  • Tengris (登利可汗) 734–741, Ilterišo sūnus;
  • Kutlugas Jabgu, 骨咄 741–742, Ilterišo sūnus;
  • Ilterišas (頡跌伊施可汗) 742–744, Basmilių vadas;
  • Ozmyšas (烏蘇米施可汗) 742–744.