Dinglingai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Mongolija orn.PNG
Mongolijos istorija
Šiongnu (imperija), Dinglingai
Šianbai (konfederacija)
Tabgačai, Tiele
Žoužanų kaganatas
Tiurkų kaganatas
Uigūrų kaganatas
Kirgizai (Kaganatas)
Kidaniai (Liao)
Mongolų imperija
Juan dinastija
Šiaurės Juan dinastija
Čing dinastija
Mongolijos Liaudies Respublika
Mongolija

Dinglingai (kin. 丁零, pinyin: Dīnglíng) – senovės kinų šaltiniuose minima neidentifikuotos (greičiausiai tiurkiškos) kilmės senovės tauta, kuri paskutiniaisiais amžiais prieš mūsų erą ir pirmaisiais mūsų eros amžiais gyveno šiaurinėje Mongolų plynaukštėje (dab. šiaurės Mongolija ir Rusijos Užbaikalė). Ši tauta greičiausiai buvo gimininga vėlesniems tiele (dar vadinamiems gaoče).

Etimologija[taisyti | redaguoti kodą]

Dinglingų pavadinimo kilmė nėra identifikuota, nors egzistuoja kelios hipotezės. Kai kurie mokslininkai pavadinimą kildina iš tiurkiškos kilmės žodžių Tölös (tiurkų antkapiniuose įrašuose minimas etnonimas), ar net Türklär („tiurkai“). Kita hipotezė kildina dinglingų pavadinimą iš mongolų kalbos telegem, telege („vežimas“).

Dinglingų etnonimas susijęs kitais etnonimais, kuriais buvo vadinama tauta, gyvenusi po jų, ir greičiausiai artimai susijusi: tiele (鉄勒), čile (勅勒), kurie laikomi fonetiškai tikslesniais, nei dinglingai, o taip pat gaoče (高車), kas reiškia „aukštas vežimas“, ir gali būti telege prasminis vertimas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Dinglingų padėtis II a. į pietus nuo Baikalo

Pirmasis dinglingų paminėjimas yra Kalnų ir jūrų knygoje, kur jie minimi tarp daug mitinių šiaurės tautų. Han dinastijos I a. pr. m. e. šaltiniuose jie minimi kartu su dziankunais ir kitomis tautomis, gyvenančiomis į šiaurę nuo siongnu, į pietus nuo Baikalo (kuris kinų supratimu atitiko šiaurinį pasaulio pakraštį ir buvo vadinamas „Šiaurės jūra“).

Dinglingai nuolat kovojo su savo pietiniais kaimynais siongnu ir kartais priklausydavo jų imperijai. 85 m. jie kartu su sianbais rytuose, pietiniais siongnu puolė šiaurinius siongnu ir juos išvijo į vakarus. Vėliau jie išsaugojo nepriklausomybę nuo sianbų, kurie kontroliavo didžiąją dalį Mongolų plynaukštės.

III a. kinų traktate Trumpa Wei istorija (kin. 魏略, pinyin: Wèilüè) dinglingai vėl aprašomi. Tačiau minima, kad jie gyvena ne tik į pietus nuo Baikalo, bet ir toliau į vakarus, į šiaurę nuo kangdziu (t.y. dabartiniame šiaurės rytų Kazachstane).

IV a. minima, kaip dinglingų dalis, vadovaujami Di Bin, kartu su kitomis klajoklių gentimis migravo į Kiniją. Čia jie tarnavo Vėlyvosios Džao, Ankstyvosios Čin, Vėlyvosios Jan armijose. 388 m. jų vadas Di Liao dabartinėje Henano provincijoje net įkūrė savo valstybę Vei, kuri, tiesa, egzistavo tik 4 metus. Vėliau Kinijoje gyvenusius dinglingus valdė Šiaurės Vei, kurioje jie asimiliavosi ir nunyko.

Tose vietose, kur seniau gyveno dinglingai (t.y. į pietus nuo Baikalo ežero ir į šiaurę nuo kangdziu) nuo IV a. pakeičia tiele arba gaoče. Tačiau nėra iki galo aišku, ar tai yra nauja tauta, užvaldžiusi dinglingų žemes, ar tiesiog naujas tos pačios tautos pavadinimas.