Tadas Daugirdas (1914)
| Gydytojas Tadas Daugirdas | |
|---|---|
| Daugirdai (giminė) | |
| |
| Daugirdų giminės herbas Gulbė | |
| Gimė | 1914 m. vasario 5 d. Plemborgo dvaras, Ariogalos valsčius, Kėdainių apskritis |
| Mirė | 1982 m. rugpjūčio 21 d. (68 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Rokantiškių kapinės |
| Tautybė | Lietuvis |
| Tėvas | Mykolas Daugirdas, h. Gulbė |
| Motina | Janina Rytvinskaitė, h. Vanagas |
| Vaikai | Algirdas, Mykolas, Kristupas-Vladas, Bronius, Stasys |
| Veikla | Lietuvos gydytojas otorinolaringologas, chirurgas |
| Alma mater | Vytauto Didžiojo universitetas |
Tadas Daugirdas (rus. Фадей / Фаддей Михайлович Даугердас) – Lietuvos karininkas, gydytojas otorinolaringologas, chirurgas, pediatras, dėstytojas, Sovietų Sąjungos politinis kalinys, tremtinys.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė ir augo bajorų šeimoje, Plemborgo dvare (dab. gyvenvietė Plembergas), Ariogalos valsčiuje. Pradinį išsilavinimą įgijo Ariogalos pradžios mokykloje (įsteigta 1918 metais). 1933 m. baigė Kauno Jėzuitų gimnaziją. Tais pačiais metais, lapkričio 15 d. jam buvo paskirta LR KAM stipendija studijuoti Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultete. 1938 liepos 1 d. pasiųstas į Karo mokyklą, 1939 m. rugsėjo 18 d. ją baigė (XIV asp. laida), Tadui Daugirdui buvo suteiktas ats. jaun. leitenanto laipsnis bei jis paleistas į sanitarijos karininkų atsargą. 1939 m. spalio 16 d. Tadas Daugirdas priimtas į tikrąją karo tarnybą, paskirtas į 1 husarų pulką jaunesniuoju sanitarijos karininku.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant jos kariuomenę 1940 m. rugsėjo 17 d. paskirtas į RA 29 ŠTK pionierių batalioną. Tą patį rudenį perkeltas į 184 šaulių divizijos pionierių batalioną. 1941 m. birželio 14 d. Tadas Daugirdas buvo suimtas Varėnos poligone, išvežtas į Norilską, Krasnojarsko kr., Rusiją. 1942 m. rugsėjo 5 d., Tadui Daugirdui nedalyvaujant, „Trejeto“ („Troikos“) ypatingo pasitarimo buvo nuteistas 8 metus kalėti, be teisės susirašinėti; pradžioje priskirtas prie sunkiųjų darbų medienos kirtimui taigoje, vėliau pervestas dirbti į kalėjimo ligoninę, dar vėliau buvo išleidžiamas iš kalėjimo darbui miesto poliklinikoje - dėl specialistų trūkumo.
1948 m. Tadas Perkeltas į Noriską, į "Koloniją-gyvenvietę" (rus. Колония-поселение). 1951 m. birželio 14 d. Tadas Daugirdas ištremtas į Ust Abakaną, Krasnojarsko kr. 1955 m. gegužės 7 d. T. Daugirdas buvo TSRS Aukščiausiojo Teismo Karinės kolegijos reabilituotas ir iš tremties paleistas.
1956 m. T. Daugirdas grįžo į Lietuvą, dirbo Vilniaus vaikų ligoninėjė (Tilto g.), dėstė Respublikinėje Vilniaus medicinos mokykloje. Vėliau T. Daugirdas dirbo gydytoju chirurgu Respublikinėje vaikų ligoninėje, Žvėryne. Išėjęs į pensiją dirbo daliniu etatu Vilniaus Greitosios Pagalbos ligoninėje.
Mirė 1982 m. rugpjūčio 21 d. Vilniuje. Palaidotas Rokantiškių kapinėse.
Profesinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tadas Daugirdas buvo žinomas kaip aukščiausios kvalifikacinės kategorijos ausų, nosies ir gerklės (LOR) ligų gydytojas ir chirurgas, specializuojantis pediatrijoje, įgimtų patologijų korekcijoje [1]. Jis išugdė visą kartą jaunų gydytojų, kuriuos priimdavo stažuotis ištisais savo mediko karjeros metais. Dirbdamas sunkiomis sąlygomis tremtyje, Sibire, kur truko medicinos specialistų, T. Daugirdas sugebėjo suburti į vieną komandą jaunus talentingus medicinos srities darbuotojus, pasišventė jų kvalifikacijos ir įgūdžių ugdymui. Gydytojo Tado Daugirdo įnašas aukštai įvertintas Chakasijos medicinos istorijoje, jis yra laikomas Chakasijos chirurgijos pradininku [2]. Lietuvoje Tadas Daugirdas vykdė itin sudėtingas funkcines ausies operacijas.
Tadas Daugirdas parašė per 20 mokslinių praktinių straipsnių, užpatentavo keletą patobulintų chirgijos instrumentų, buvo eilės medicinos knygų autorius arba bendraautorius (rašė rusų ir lietuvių kalbomis). Tado Daugirdo Daktaro disertacija, ginta 1955 metais Leningrade, buvo sėkmingai priimta kolegų, tačiau dėl jo tremtinio statuso Daktaro laipsnio suteikimas buvo atidėtas neterminuotam laikui - taip niekad ir nebuvo suteiktas.
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Daugirdas, Tadas. Vaikų ausų uždegimai. Vilnius, Leidykla Mintis, 1968. 151 p. Ulus. / T. Daugirdas. 1. Otolaryngology. I. Title. RF46.D38 79-66897 Ear diseases in infancy & childhood.
- Т. М. Даугердас. Как предупредить болезни носа, горла и уха. Стр. 40. Тираж 2.000 экз. Цена 60 коп.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- M.J. Minakowski, Didžiojo Seimo palikuonių genealogija (lenk.);
- Хирургический инструмент для парацентеза, Т.М. Даугердас, Номер патента: 149537;
- Энциклопедия Республики Хакасия, Правительство Республики Хакасия, Абакан 2007
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Tarybų Lietuvos enciklopedija - Tomas 3 - 253 puslapis, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987
- ↑ rus. Энциклопедия Республики Хакасия, Абакан 2007
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953, Leidykla: LKKAS, - 2004 m. ISBN: 8033671