Abortas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 38.116.192.100 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 31: Eilutė 31:


== Pažiūros ==
== Pažiūros ==
[[Vaizdas:Lapių kapinės. Negimusių kūdikių atminimui.JPG|miniatiūra|160px|right|Vienas iš paminklų Lietuvoje negimusių kūdikių atminimui ([[Lapės (Kaunas)|Lapės]], Kauno raj.)<ref>[http://lit.esy.es/pv/istor.htm Pminklai nužudytiems negimusiems vaikams Lietuvoje]</ref>]]
Visuomenėje abortas vertinamas labai prieštaringai, nes nėra prieita vieningos nuomonės, kuri stadija ([[apvaisinimas|apvaisinimo]], gemalo ir pan.) turėtų būti traktuojama kaip atskiro individo ([[asmenybė]]s) pradžia, todėl dalis žmonių abortą laiko [[nužudymas|žmogžudyste]], kiti – mano, kad dar nėra gyvybės tol, kol moters gimdoje neišsivysto individas, galintis natūraliai išgyventi ir abortą vadina kaip logišką sprendimą panaikinti nepageidaujamas užuomazgas, prieš išsivystant gyvybei. Dalis žmonių pasisakančių prieš abortą yra itin religingi ir abortui prieštarauja dėl interpretuojamos nuodėmės, kiti – dėl moralinių priežasčių. Kita dalis žmonių abortą traktuoja kaip moterų teisę pasirinkti, ką daryti su savo kūnu.
Visuomenėje abortas vertinamas labai prieštaringai, nes nėra prieita vieningos nuomonės, kuri stadija ([[apvaisinimas|apvaisinimo]], gemalo ir pan.) turėtų būti traktuojama kaip atskiro individo ([[asmenybė]]s) pradžia, todėl dalis žmonių abortą laiko [[nužudymas|žmogžudyste]], kiti – mano, kad dar nėra gyvybės tol, kol moters gimdoje neišsivysto individas, galintis natūraliai išgyventi ir abortą vadina kaip logišką sprendimą panaikinti nepageidaujamas užuomazgas, prieš išsivystant gyvybei. Dalis žmonių pasisakančių prieš abortą yra itin religingi ir abortui prieštarauja dėl interpretuojamos nuodėmės, kiti – dėl moralinių priežasčių. Kita dalis žmonių abortą traktuoja kaip moterų teisę pasirinkti, ką daryti su savo kūnu.



06:16, 29 rugsėjo 2020 versija

   Šio straipsnio ar jo dalies neutralumas yra ginčytinas.
Prašome žiūrėti diskusiją (papildomos informacijos gali būti istorijoje).
Abortų teisinis statusas pasaulyje
  Teisėta
  Teisėta išprievartavimo, rizikos motinos gyvybei, vaiko protinių sutrikimų atvejais, dėl socialinių ir ekonominių veiksnių ar apsigimimų
  Teisėta tik išprievartavimo, rizikos motinos gyvybei, apsigimimų ar protinių sutrikimų atvejais
  Teisėta tik išprievartavimo, rizikos motinos gyvybei ar protinių sutrikimų atvejais
  Teisėta tik rizikos motinos gyvybei ar protinių sutrikimų atvejais
  Neteisėta
  Priklauso nuo regiono
  Nėra informacijos

Abortas (lot. abortus, būt.l. dalyvis iš lot. aboriri 'persileisti', iš ab 'nuo; šalin' + oriri 'kilti; gimti'[1]) – mediciniškai persileidimas ar dirbtinis nėštumo nutraukimas. Šnekamojoje kalboje abortu vadinamas tik dirbtinis nėštumo nutraukimas.

Tai embriono, esančio moters gimdoje (priklausomai nuo vystymosi stadijos, gemalo arba vaisiaus), sunaikinimas chirurginiu būdu ar kitomis priemonėmis. Legalus abortas atliekamas tik medicinos įstaigoje ir gydytojo; kitur atlikus abortą (vadinamasis kriminalinis abortas), gali iškilti daug papildomų pavojų nėščiajai. Moterų nėštumo nutraukimas iki 12 savaitės laikomas ankstyvuoju, iki 24 – vėlyvuoju.

Daugelyje šalių nėštumą leidžiama nutraukti tik iki 12 nėštumo savaitės, o neteisėtas nutraukimas laikomas nusikaltimu. Lietuvoje, kaip ir ankstesnėje TSRS, iki 1955 m. abortai buvo draudžiami (išskyrus būtinus atvejus), vėliau nustatyta griežta tvarka. Šiuo metu abortai yra leidžiami, o jų tvarką reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministerija.

Priežastys

Dirbtinis abortas – sąmoningas nėštumo nutraukimas pagal medicinines, socialines arba asmenines indikacijas:

  • medicininės indikacijos: žymus moters ligos pasunkėjimas dėl nėštumo (širdies, kepenų, inkstų, akių sutrikimai, tuberkuliozė, vėžys ir kt.) ar gimdymas galintis sukelti pavojų moters ar vaiko sveikatai ar gyvybei;
  • socialinės indikacijos: moters socialinis ir fiziologinis nebrandumas (nepilnametė), amžius (virš 45 metų), moters buvimas įkalinimo įstaigoje, skyrybos, nėštumas po išprievartavimo ir kt.;
  • asmeninės indikacijos: nenoras gimdyti, auginti vaiką, prarasti asmeninę laisvę, priverstinai susieti gyvenimą su vaiko tėvu ir kt.

Pagrindinė aborto išvengimo priemonė – racionalus lytinis gyvenimas: lytinis susilaikymas arba derama kontracepcija.

Pavojai

Dirbtinis abortas iš esmės visada yra pavojingas tiek fizinei, tiek ir dvasinei nėščiosios sveikatai. Apvaisintos kiaušialąstės pašalinimas iš gimdos didina riziką, kad įvyks stiprus kraujavimas, gimdos infekcija ir uždegimas, kiaušintakių nepraeinamumas (antrinis nevaisingumas) ir kt. Gali sutrikti mėnesinės ir jų ciklas, susilpnėti lytinis potraukis, padidėti nervingumas, atsirasti irzlumas, nuovargis, nemiga. Jeigu moteris, patyrusi abortą, vėliau pastoja ir nusprendžia gimdyti, didėja komplikacijų rizika: nelaiku nubėga vaisiaus vandenys, pernelyg ankstyvas gimdymas, sunkus ir pasyvus gimdymas, kraujavimai. Be to, moteris dėl aborto gali jausti kaltę, dėl ko galimi nerviniai ir psichikos sutrikimai, depresija. Ypač pavojingas abortas pirmojo nėštumo metu, kadangi visų minėtų komplikacijų rizika yra didžiausia; dažniau pažeidžiami audiniai (ypač gimdos kaklelio), vėlesnių nėštumų metu galimi persileidimai. Juo vėlesnėje nėštumo stadijoje atliekamas abortas, juo didesnė komplikacijų rizika.

Atlikus abortą svarbiausia užduotis – užtikrinti, kad būtų užkirstas kelias infekcijai. Iki artimiausių mėnesinių moteris turi laikytis ypatingos lytinės higienos, neturėti lytinių santykių (kad nepatektų ligų sukėlėjų, neprasidėtų uždegimas ar kraujavimas).

Pažiūros

Visuomenėje abortas vertinamas labai prieštaringai, nes nėra prieita vieningos nuomonės, kuri stadija (apvaisinimo, gemalo ir pan.) turėtų būti traktuojama kaip atskiro individo (asmenybės) pradžia, todėl dalis žmonių abortą laiko žmogžudyste, kiti – mano, kad dar nėra gyvybės tol, kol moters gimdoje neišsivysto individas, galintis natūraliai išgyventi ir abortą vadina kaip logišką sprendimą panaikinti nepageidaujamas užuomazgas, prieš išsivystant gyvybei. Dalis žmonių pasisakančių prieš abortą yra itin religingi ir abortui prieštarauja dėl interpretuojamos nuodėmės, kiti – dėl moralinių priežasčių. Kita dalis žmonių abortą traktuoja kaip moterų teisę pasirinkti, ką daryti su savo kūnu.

Kaip nurodo Katalikų Bažnyčios Katekizmas, Katalikų Bažnyčia nuo pat I a. smerkia bet kokį dirbtinį nėštumo nutraukimą.[2]

Pasak apklausos „36,3 proc. lietuvių mano, kad moteris turi teisę pati apsispręsti dėl nėštumo nutraukimo, o 48 proc. abortą pateisina tam tikrais atvejais – dėl asmeninių aplinkybių, gimdyvės sveikatos ar kitų priežasčių. [...] [K]ategoriškai nepateisina abortų vos 9,2 proc. respondentų. Anot sociologų, tai rodo, kad bažnyčios įtaka silpnėja.“[3]

Išnašos

  1. "abort." Webster's Third New International Dictionary, Unabridged. Merriam-Webster, 2002. http://unabridged.merriam-webster.com (4 Jul. 2010)
  2. Katalikų Bažnyčios Katekizmas, antras skyrius „Dešimt įsakymų“, antras poskyris „Mylėk savo artimą kaip save patį“, 5 skirsnis „Penktas įsakymas“, 2271 [1]
  3. Spinter tyrimai[2]

Nuorodos

Vikicitatos

Wikiquote logo
Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose
Vikižodynas
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas abortas