Skoliniai japonų kalboje

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Skoliniai japonų kalboje yra žodžiai, į japonų kalbą atėję iš kitų kalbų. Jie gali būti skirstomi į dvi dideles grupes: skolinius kilusius iš kinų kalbos (jap. 漢語, kango) ir skolinius iš Vakarų valstybių kalbų (jap. 外来語, gairaigo). Pirmieji sudaro apie 60 %[1], o antrieji - apie 16 %[2] visų dabartiniame japonų kalbos žodyne esančių žodžių.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Japonų kalbą patyrė didelę kinų kalbos įtaką jau nuo pirmo abiejų pusių kontakto. Kadangi japonai neturėjo savos rašto sistemos, kartu su hieroglifų plitimu (pradedant VI a.), plito ir kinų sukurti moksliniai, religiniai ir kitų sričių terminai. Per ilgą laiką jie tapo tiek įprastais, jog prarado skolinių statusą ir tebėra užrašomi naudojant kanji. Toks kinų kalbos poveikis japonų kalbai gali būti lyginamas su lotynų ir graikų kalbų įtaka Europos kalboms.

XVI a. dėl aktyvėjančių prekybinių ryšių su Vakarais, japonai ėmė naudoti kai kuriuos žodžius paimtus iš portugalų, ispanų ir olandų kalbų, o Meidži laikotarpiu (XIX a. antra pusė) suaktyvėjo naujų žodžių skolinimasis iš vokiečių, italų, prancūzų ir ypač anglų kalbų. Pastaroji tapo itin populiariu skolinių šaltiniu po Antrojo Pasaulinio karo ir išlieka iki šiol. Manoma, jog iš jos yra paimta apie 80-90 % visų nejaponiškos ir nekiniškos kilmės žodžių.

Naudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Iš kitų kalbų atėję skoliniai pritaikomi prie japoniško tarimo ir rašymo specifikos, dalis gali būti trumpinami arba iš kelių žodžių padaromas vienas junginys. Vakarietiški skoliniai rašomi naudojant katakana rašto sistemą ir dėl joje esančių garsų trūkumo kartais gali stipriai pasikeisti.

Japonų kalboje skoliniai naudojami trūkstant tam tikro termino - pavyzdžiui, kamera (fotoaparatas, iš angl. camera), ankeeto (anketa, iš pranc. enquête) - arba norint perteikti specifinę reikšmę - biru (vakarietiško stiliaus pastatas, iš angl. building), patikslinant originalų japonišką žodį tatemono (bet koks pastatas), arba shoppingu (apsipirkimas kaip laisvalaikis, iš angl. shopping), nusakant papildomą niuansą nei kaimono suru (apsipirkimas kaip būtinybė).

Ilgi užsienietiški žodžiai, tapę japonų kalbos dalimi, neretai trumpinami. Pavyzdžiui, angl. department store (universalinė parduotuvė) yra pavirtusi į depaato, o angl. supermarket (prekybos centras) - į suupaa. Tuo pačiu nevengiama kelių žodžių jungimo: angl. personal computer (asmeninis kompiuteris), sujungus pirmas abiejų žodžių raides, yra tapęs pasokon, o mašinose naudojamas GPS navigacija tuo pačiu principu iš angl. car navigation paversta į kaanabi.

Kartais iš kitos kalbos atėjęs žodis japonų kalboje iš dalies pakeičia arba praranda savo pirminę reikšmę. Pavyzdžiui, kuuraa (iš angl. cooler) reiškia ne šaldytuvą, o oro kondicionierių; saabisu (iš angl. service, aptarnavimas) - klientui suteikiamas nuolaidas arba dovanas.

Skoliniai yra mėgstami tarp pačių japonų, aktyviai naudojami kasdienėję kalboje, televizijoje, spaudoje ir kitur.[3]

Pavyzdžiai[taisyti | redaguoti kodą]

Katakana Romaji Originalus žodis Kilmės kalba Reikšmė
アイスクリーム aisu kurīmu ice cream anglų ledai
アンケート ankēto enquête prancūzų anketa, klausimynas
アルバイト / バイト arubaito / baito Arbeit vokiečių laikinas arba ne pilnos pamainos darbas
ビール bīru bier olandų alus
エレベーター erebētā elevator anglų liftas
パン pan pão portugalų duona

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Masayoshi Shibatani. The Languages of Japan. Cambridge University Press, 1990. p.142
  2. Kimie Oshima. Semantic and Structural Shift Patterns of Gairaigo in Japan. Intercultural Communication Studies XI:4 2002
  3. Senko K. Maynard. Japanese communication: language and thought in context. University of Hawaii Press, 1997. p. 66-73