Skaitymas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame Vikipedijos projekte.

Skaitymasprocesas, kurio metu raštu (ar kitokiais simboliais) pateiktą informaciją yra siekiama suvokti.

Skaitymas, Edouard Manet

Greta vizualaus arba taktilinio skaitymo šis terminas suprantamas taip pat kaip:

  • (nu)skaitymas (informatikoje) – duomenų skenavimas,
  • paskaitos skaitymas, paskaita.

Suvokimo procesas[taisyti | redaguoti kodą]

Suvokimą tiria kognityvinė psichologija bei lingvistika. Žmogus savo aplinką iš esmės suvokia akimis, pakaitomis savo žvilgsnį kreipdamas (a) į tam tikrą tašką (fiksacijos taškas) (fiksacija) ir (b) greitais judesiais (Saccade) perkeldamas fiksacijos tašką nuo vieno prie kito taško.

Regimieji vaizdai suvokiami tik fiksacijos momentais, patekdami per akies tinklainę ir neuronus į galvos smegenis.

Regėjimo rūšys[taisyti | redaguoti kodą]

Regėjimas pagal atstumą nuo aštriausio matymo centro (fovea) gali būti: fovealinis (iki 2° regėjimo kampo), parafovealinis (iki 5° regėjimo kampo) periferinis – paraštinis, pakraštinis regėjimas, suvokiami labiausiai nuo regėjimo centro nutolę objektai.

Fiksacijos metu prasminė informacija suvokiama nevienodai (skiriasi suvokimo intervalas), Paprastai suvokiami žodžiai, esantys 7–8 raidžių atstumu nuo fiksacijos taško skaitymo kryptimi (žodžių atpažinimo intervalas).

Akies judesiai skaitant[taisyti | redaguoti kodą]

Žvilgsnis juda iš kairės į dešinę. Esant neaiškumams, dviprasmybei arba aiškiai nesuvokus skaitomo dalyko, sugrįžtama atgal (regresija). Tai priklauso nuo skaitytojo įgūdžių, teksto sudėtingumo, susikoncentravimo, dėmesingumo.

Skaitant nėra fiksuojamas kiekvienas žodis. Vidutiniškai įgudęs žmogus peršoka 75 % trumpų žodžių (3 raidžių), 65 % funkcinių žodžių. Itin svarbu sekančių žodžių prognozuojamumo tikimybė. Ji didesnė, jei tolesnio sakinio prasmė suvokiama iš gramatikos struktūros, konteksto, tematikos. vidutinis skaitymo greitis – 250 žodžių per minutę.

Subvokalizacija[taisyti | redaguoti kodą]

Subvokalizacija – procesas, kurio metu skaitomas tekstas fonetizuojamas mintyse. Šio proceso reikšmė kol kas yra neaiški. Bet kuri vizuali informacija suvokiama be objekto vidinio įvardijimo (mintyse – „tai kompiuteris, čia klavišas su raide A“), ir šios fonetizacijos nebuvimas neapsunkina daiktų suvokimo.

Vokalizacija[taisyti | redaguoti kodą]

Skaitymas balsu (Vokalizavimas) – skaitomo teksto tarimas balsu. Jis sulėtina skaitymo procesą. Girdimosios atminties šalininkams šis metodas padeda veiksmingiau įsiminti informaciją.

Skaitymas paraidžiui[taisyti | redaguoti kodą]

Fonetizuojamos atskiros kiekvieno žodžio raidės. Taip pradedama mokytis skaityti. Toks skaitymas yra pirmoji skaitymo įvaldymo pakopa.

Skiemenavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Fonetizuojami atskiri žodžių skiemenys. Tokio skaitymo metu raidės jungiamos į skiemenis, o šie – atskirus žodžius.

Pažodinis skaitymas[taisyti | redaguoti kodą]

Tokio skaitymo metu žodžiai jungiami į rišlų sakinį, derinama intonacija ir prasminiai kirčiai, loginiai sakinio akcentai. Sakiniais siejamos arba atskiriamos pastraipos mintys ar jų identifikuojama jų loginė seka.

Subvokalizacinis skaitymas[taisyti | redaguoti kodą]

Skaitoma netariant žodžių balsu, jie tariami mintyse.

Specialieji simboliai ir jų skaitymas[taisyti | redaguoti kodą]

Matematinės formulės ir kitų mokslų sutartiniai ženklai, simboliai.

Sekvencinis skaitymas[taisyti | redaguoti kodą]

Sekvencinis skaitymas labiausiai paplitusi skaitymo technika. Skaitoma nuo pradžios iki pabaigos. Tikslas – sekti mintį ir suvokti turinį. Vengiama regresijų ir pakartojimų.

Intensyvusis skaitymas[taisyti | redaguoti kodą]

Tikslas – kuo giliau suvokti autoriaus poziciją ir kuo geriau suvokti teksto turinį, siekiant toliau perdirbti gautą informaciją, plėtoti mintis. Tai dalykinis skaitymas, kai nesigilinama į rašusiojo asmenybę, o sekama argumentacija ir autoriaus siekti tikslai, intencija.

Kursorinis skaitymas[taisyti | redaguoti kodą]

Kursorinis skaitymas – visapusiškas skaitymas, kurio metu stengiamasi suvokti visą pateikiamą informaciją nuo pavadinimo, iliustracijų, įžangos iki pat išnašų. Tikslas – suvokti pateiktos informacijos vietą prasminiame kontekste, sąryšį su kita artima ar panašia medžiaga, gilintis į tematiką, analizuojant kiekvieną prasminį vienetą (sintagmą) ir ieškant jos egzistavimo prasmės.

Punktyrinis skaitymas[taisyti | redaguoti kodą]

Punktyrinis skaitymas yra pasirinktinis skaitymas. Skaitomos tik atskiros dalys. Jos pasirenkamos tam tikrų kriterijų pagalba. Vėliau perskaityto teksto analize siekiama priskirti suvoktą informaciją jau žinomiems dalykams.

Diagonalinis skaitymas ir skenavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Skaitomos tik tam tikros teksto vietos – pirmas sakinys, tipografijos būdu paryškintos vietos (kursyvu, antraštėmis, pastraipomis, savitomis išraiškomis kaip („2x + 4 = 5“), terminai, struktūra ir išvados. Tikslas – perdirbti tekste esančią informaciją be detalios jos analizės. Ieškoma esminių, raktinių žodžių, praleidžiami pavieniai intarpai, įterpiniai.

Greitasis skaitymas[taisyti | redaguoti kodą]

Greitojo skaitymo metu atsisakoma subvokalizacijos arba skaitoma išlavinto periferinio regėjimo dėka. Skaitymo greitis – apie 600 žodžių per minutę. Individualiai priklauso nuo suvokimo ir skaitymo įgūdžių treniruotumo. Perėjimas nuo vienos skaitymo pakopos prie kitos yra lydimas asmeninių pastangų ir nuolatinio įgūdžių tobulinimo.

Skaitymo pakopos[taisyti | redaguoti kodą]

Paraidinis – skiemeninis – pažodinis – subvokalizacinis – greitasis skaitymas.

Vikicitatos

Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose