Disleksija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Disleksija arba raidos skaitymo sutrikimas yra charakterizuojamas su sunkumais, susijusiais su mokymusi skaityti sklandžiai ir su tiksliu suvokimu, nepaisant vidutinio ar didesnio nei vidutinis intelekto.[1][2][3] Disleksijai priskiriami ir sunkumai su: fonologiniu supratimu, dešifravimu, apdorojimo greičiu, ortografiniu (rašymo) „kodavimu“, „dirbančiąja“ atmintimi, kalbos įgūdžių arba verbalinio suvokimo ir greito automatizuoto įvardinimo sunkumais.[4][5][6]

Disleksija yra pats dažniausias mokymosi sutrikimas[7].

Disleksija taip pat gali atsirasti po smegenų pažeidimo; dažnai vadinamo aleksija, tokios disleksijos gali būti:

  1. Paviršinė disleksija,
  2. Semantinė disleksija,
  3. Fonologinė disleksija,
  4. Gilioji disleksija[8][9]

Įgyta „paviršinė“ disleksija atsiranda dėl smegenų pažeidimo žmogui (kuris prieš tai neturėjo disleksijos). Pastebimos daromos tarimo klaidos, kurios parodo sutrikimą kalbos srityje ar ryšyje su kitomis sritimis.[10][11]

Disleksija sergantys mokyklinio amžiaus vaikai gali turėti įvairius simptomus; įskaitant sunkumus identifikuojant ar generuojant žodžius, kurie rimuojasi, ar problemos skaičiuojant skiemenis žodžiuose (sutrikimai fonologiniame suvokime),[12] sunkumai sudalinti žodžius į atskirus garsus ar garsų sudėliojimas į visumą (žodį),[13] sunkumai su žodžių atitaisymu ar problemų įvardijimu (anominė afazija),[14][15][16] dažnas prastas tarimas,[17], kuris buvo vadinamas disortografija ar disgrafija (ortografija), viso žodžio spėliojimas, ir tendencijos praleidinėti ar pridėti raides ar žodžius, kai rašoma ir skaitoma yra klasikiniai simptomai.

Dažna klaidinga pažiūra apie disleksiją yra ta, jog disleksija sergantys žmonės žodžius rašo atvirkščiai: iš dešinės į kairę, ar judina raides aplink, kai skaito – tai būdinga itin mažai disleksija sergančių populiacijai.[18] Individai, sergantys disleksija, yra lengviau diagnozuojami pagal: skaitymo tikslumą, sklandumą, ir rašymo įgūdžius, kurie nesutinka su individų intelektu iš pirmos apžiūros. Žinoma, dažnai disleksija sergantys pacientai turi ir papildomų neurologinių sutrikimų.

Priežastys[taisyti | redaguoti kodą]

Tyrinėtojai bandė ieškoti biologinių disleksijos priežasčių, nes liga buvo atrasta dar 1881 m.[19] ir terminas dyslexia buvo pasiūlytas dar 1887 m.[20][21] Disleksijos etiologijos teorijos vis dar vystomos ir nėra pilnai aprašytos.

Neuroanatomija[taisyti | redaguoti kodą]

Neurologiniais tyrinėjimais, moderniomis diagnostikos priemonėmis, kaip kad funkcinis magenetinis rezonansas (angl. fMRI) ir pozitronų emisijos tomografija (angl. PET), pavyko atrasti koreliaciją tarp funkcinių ir struktūrinių pokyčių vaikų, turinčių skaitymo sutrikimų, smegenyse. Kai kuriems pacientams, sergantiems disleksija, tyrimai rodo mažesnę elektrinę aktivaciją jų kairiųjų pusrutulių dalyse, kurios atsakingos už skaitymą, kaip, pavyzdžiui, apatinis priekinis vingis, apatinė parietalinė skiltis bei vidurinė ir ventralinė pakaušio žievė.[22]

Smegenų aktivacijos tyrimai naudojant PET tyrinėjant kalbą sukėlė proveržį šioje srityje, suvokiant nervų sistemos pagrindus įtakojant kalbą. Elementai:

Funkcinis magnetinis rezonansas sergantiems disleksija suteikė svarbios informacijos, palaikančios sąveiką tarp smegenėlių ir galvos smegenų žievės taip pat, kaip ir kitų smegenų struktūrų.[24][25][26]

Genetika[taisyti | redaguoti kodą]

Genetiniai disleksijos tyrimai tiria smegenis sirgusiųjų disleksija po autopsijos.[27][28] Kai tyrėjai pažvelgė į anatominius (struktūrinius) pokyčius, jie pastebėjo skirtumą kalbos centre šia liga sergančiųjų smegenyse, kur susidarė mikroskopiniai smegenų žievės išsigimimai, vadinami ektopijomis, bei, rečiau, kraujagyslių mirkroskopiniai nenormalūs išsivystymai, o kartais smegenų žievės išsigimimai, susidarantys kaip mikroskopiniai vingiai.[29]

Genų-aplinkos sąveika[taisyti | redaguoti kodą]

Tyrimai ištyrė genų ir aplinkos santykį skaitymo sutrikimuose, studijuojant dvynius, kuriuose ištirta proporcija tarp paveldimumo ir aplinkos faktorių įtaka, kaip, pavyzdžiui, tėvų[30] ir mokytojo mokymo kokybės tyrimas[31] parodė, kad genetika turi didesnį poveikį padedančioje mokytis aplinkoje, negu mažiau mokymuisi optimalioje aplinkose.[32]

Ligos valdymas[taisyti | redaguoti kodą]

Naudojant kompensavimo strategijas ir terapija, disleksija sergantys gali išmokti rašyti ir skaityti su edukacine pagalba.[33] Egzistuoja technika ir pagalbinės priemonės, kurios gali suvaldyti ar net paslėpti sutrikimo simptomus.[34] Sumažinant vien stresą ir nerimą galima pagerinti rašomąjį suvokimą.[35]

Disleksijos intervencijai su alfabetinėmis rašymo sistemomis fundamentalus tikslas yra pagerinti vaiko suvokimą tarp grafinių (raidės) ir foninių (garsų) komponentų, bei suderinti juos su rašymu ir tarimu, mokant sulieti garsus į žodžius. Tyrimai nustatė, jog mokymas akcentuojant vaizdinę kalbą (skaitymą) ir ortografiją (tarimą) duoda ilgiau trunkančius rezultatus negu vien tik sakytinis fonologinis mokymas.[36] Ankstyva intervencija, kol kalbos sritys smegenyse vis dar vystosi yra pats sėkmingiausias būdas sumažinti ilgalaikius poveikius, formuojantis ligai.[37]

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. The term dyslexia can refer to an anomalous approach to processing information. Silverman, L. (2000). „The two-edged sword of compensation: How the gifted cope with learning disabilities“, in Uniquely gifted: Identifying and meeting the needs of twice exceptional learners, Avocus Publishing Inc., ISBN 189076504X, pp. 153–159.
  2. "Dyslexia Information Page." National Institute of Neurological Disorders and Stroke: 12 May 2010. Nuoroda tikrinta 5 July 2010.
  3. Kennison, Shelia (2013). Introduction to language development. Los Angeles: Sage.
  4. Grigorenko, Elena L.. „Developmental Dyslexia: An Update on Genes, Brains, and Environments“. Journal of Child Psychology and Psychiatry, 42 (1), 91–125 (2001). DOI:10.1111/1469-7610.00704. PMID 11205626. 
  5. Schulte-Körne G, Warnke A, Remschmidt H. „[Genetics of dyslexia]“ (in German). Z Kinder Jugendpsychiatr Psychother, 34 (6), 435–44 (November 2006). DOI:10.1024/1422-4917.34.6.435. PMID 17094062. 
  6. Pennington, B.F.; Santerre-Lemon, L., Rosenberg, J., MacDonald, B., Boarda, R., Friend, A., Leopold, D.R., Samuelsson, S., Byrne, B., Willcutt, E.G., & Olson, R.K.. „Individual Prediction of Dyslexia by Single Versus Multiple Deficit Models“. Journal of Abnormal Psychology, 121 (1), 212–224 (24 October 2011). DOI:10.1037/a0025823. PMID 22022952. 
  7. Handler SM et al. „Learning disabilities, dyslexia, and vision.“. Pediatrics, 127 (3), e818-56 (March 2011). DOI:10.1542/peds.2010-3670. PMID 21357342. 
  8. Harley, Trevor A. (2001). The psychology of language: from data to theory. Taylor & Francis.
  9. Coslett HB. „Acquired dyslexia“. Semin Neurol, 20 (4), 419–26 (2000). DOI:10.1055/s-2000-13174. PMID 11149697. 
  10. Coltheart, Max; Curtis, Brent; Atkins, Paul; Haller, Micheal. „Models of reading aloud: Dual-route and parallel-distributed-processing approaches“. Psychological Review, 100 (4), 589–608 (1 January 1993). DOI:10.1037/0033-295X.100.4.589. 
  11. Behrmann, M.; Bub, D.. „Surface dyslexia and dysgraphia: dual routes, single lexicon“. Cognitive Neuropsychology, 9 (3), 209–251 (1992). DOI:10.1080/02643299208252059. 
  12. Facoetti, Andrea; Nicola Corradi, Milena Ruffino, Simone Gori, Marco Zorzi. „Visual spatial attention and speech segmentation are both impaired in preschoolers at familial risk for developmental dyslexia“. Dyslexia, 16 (3), 226–239 (27 July 2010). DOI:10.1002/dys.413. PMID 20680993. 
  13. Lovio R, Näätänen R, Kujala T. „Abnormal pattern of cortical speech feature discrimination in 6-year-old children at risk for dyslexia“. Brain Res., 1335, 53–62 (June 2010). DOI:10.1016/j.brainres.2010.03.097. PMID 20381471. 
  14. Ho CS-H Lai DN-Ch. „Naming-speed deficits and phonological memory deficits in Chinese developmental dyslexia“. J Learn Disabil, 2 (2), 173–86 (1999). DOI:10.1016/S1041-6080(00)80004-7. 
  15. „Effects of mora deletion, nonword repetition, rapid naming, and visual search performance on beginning reading in Japanese“. Annals of dyslexia, 55 (1), 105–28 (June 2005). DOI:10.1007/s11881-005-0006-7. PMID 16107782. 
  16. „Dyslexic and nondyslexic reading fluency: Rapid automatized naming and the importance of continuous lists“. Psychonomic Bulletin & Review, 16 (3), 567–572 (2009). DOI:10.3758/PBR.16.3.567. 
  17. Ise E, Schulte-Körne G. „Spelling deficits in dyslexia: evaluation of an orthographic spelling training“. Ann Dyslexia, 60 (1), 18–39 (June 2010). DOI:10.1007/s11881-010-0035-8. PMID 20352378. 
  18. (20 September 2011) Essentials of Dyslexia Assessment and Intervention. John Wiley & Sons, 28–. Tikrinta 10 April 2012.
  19. Berkhan, O.. „Über die Störung der Schriftsprache bei Halbidioten und ihre Ähnlichkeit mit dem Stammeln“. Archiv für Psychiatrie und Nervenkrankenheiten, 16 (1), 78–86 (February 1885). DOI:10.1007/BF02227300. 
  20. Wagner, Rudolph. „Rudolf Berlin: Originator of the term dyslexia“. Annals of Dyslexia, 23 (1), 57–63 (January 1973). DOI:10.1007/BF02653841. 
  21. Berlin R. „Über Dyslexie“. Archiv fur Psychiatrie, 15, 276–278 (1884). 
  22. Cao F, Bitan T, Chou TL, Burman DD, Booth JR. „Deficient orthographic and phonological representations in children with dyslexia revealed by brain activation patterns“. Journal of Child Psychology and Psychiatry, and Allied Disciplines, 47 (10), 1041–50 (October 2006). DOI:10.1111/j.1469-7610.2006.01684.x. PMID 17073983. 
  23. Chertkow H, Murtha S. „PET activation and language“. Clinical Neuroscience, 4 (2), 78–86 (1997). PMID 9059757. 
  24. „The cerebellar cognitive affective syndrome“. Brain, 121 (4), 561–79 (1998). DOI:10.1093/brain/121.4.561. PMID 9577385. 
  25. „5th BDA International Conference“, 1–10 (2001). 
  26. „Attentional activation of the cerebellum independent of motor involvement“. Science, 275 (5308), 1940–1943 (28 March 1997). DOI:10.1126/science.275.5308.1940. PMID 9072973. 
  27. Galaburda AM, Kemper TL. „Cytoarchitectonic abnormalities in developmental dyslexia: A case study“. Annals of Neurology, 6 (2), 94–100 (August 1979). DOI:10.1002/ana.410060203. PMID 496415. 
  28. „Developmental dyslexia: four consecutive patients with cortical abnormalities“. Annals of Neurology, 18 (2), 222–223 (August 1985). DOI:10.1002/ana.410180210. PMID 4037763. 
  29. Cohen M, Campbell R, Yaghmai F. „Neuropathological abnormalities in developmental dysphasia“. Annals of Neurology, 25 (6), 567–70 (June 1989). DOI:10.1002/ana.410250607. PMID 2472772. 
  30. Friend A., DeFries J.C., Olson R.K.. „Parental Education Moderates Genetic Influences on Reading Disability“. Psychol Sci., 19 (11), 1124–1130 (November 2008). DOI:10.1111/j.1467-9280.2008.02213.x. PMID 19076484. 
  31. Taylor J, Roehrig AD, Soden Hensler B, Connor CM, Schatschneider C.. „Teacher quality moderates the genetic effects on early reading on reading disability“. Science, 328 (5977), 512–14 (April 2010). DOI:10.1126/science.1186149. PMID 20413504. 
  32. Pennington, B.F., McGrath, L.M., Rosenberg, J., Barnard, H., Smith, S.D., Munroe, H.B., Willcutt, E.G., Friend, A., DeFries, J.C., & Olson, R.K.. „Gene x Environment Interactions in Reading Disability and Attention-Deficit/Hyperactivity Disorder“. Developmental Psychology, 45 (1), 77–89 (2009). DOI:10.1037/a0014549. PMID 19209992. 
  33. (10 September 2004) The Everything Parent's Guide To Children With Dyslexia: All You Need To Ensure Your Child's Success. Everything Books, 93–. Tikrinta 10 April 2012.
  34. Nicola Brunswick (10 April 2012). Supporting Dyslexic Adults in Higher Education and the Workplace. John Wiley & Sons, 115–. Tikrinta 10 April 2012.
  35. Thomas Richard Miles (15 January 2004). Dyslexia and stress. Whurr. Tikrinta 10 April 2012.
  36. Lyytinen, Heikki, Erskine, Jane, Aro, Mikko, Richardson, Ulla (2007). Blackwell Handbook of Language Development. Blackwell, 454–474.
  37. Chenault B, Thomson J, Abbott RD, Berninger VW. „Effects of prior attention training on child dyslexics' response to composition instruction“. Developmental Neuropsychology, 29 (1), 243–60 (2006). DOI:10.1207/s15326942dn2901_12. PMID 16390296.