Romos paktas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pjeras Lavalis (kairėje) − Prancūzijos užsienio reikalų ministras

Romos paktas1935 m. sausio 7 d. pasirašyti Italijos ir Prancūzijos susitarimai dėl įtakos sferų Afrikoje.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Sutartį pasirašė Italijos vadovas B. Musolinis ir Prancūzijos užsienio reikalų ministras Pierre Laval. P.Laval užsienio reikalų ministro poste pakeitė Louis Barthou, kuris 1934 m. spalio 9 d. žuvo Marselyje, per pasikėsinimą į Jugoslavijos karalių Aleksandrą I. Kaip ir jo pirmtakas P.Laval siekė įgyvendinti kolektyvinio saugumo idėją ir taip užkirsti kelią Hitlerio agresijai Europoje.

Prancūzija perleido Italijai dalį Libijos, Prancūzijos Somalio (su Dumeiro sala) ir 20 % DžibučioAdis Abebos geležinkelio akcijų. Slaptai buvo susitarta, kad už Italijos atsisakymą pretenduoti į Prancūzijos valdas Afrikoje (Tunisą) ši netrukdys Italijos ekspansijai Etiopijoje.

Susitarimai patvirtino Austrijos nepriklausomybės ir neliečiamumo būtinumą. Romos paktas buvo laikinas kompromisas, kuriuo Prancūzija siekė užkirsti kelią Vokietijos ir Italijos suartėjimui, o Italija − sustiprinti savo pozicijas Afrikoje ir Austrijoje.

1938 m. gruodžio mėnesį Italija paktą denonsavo.