Raudonkrūtinis

Raudonkrūtinis Jonas Vaitkus
Mirė	1852 m. Tauragėje
Veikla	žemaičių plėšikas

Jonas Vaitkus-Raudonkrūtinis (tikr. Jonas Vaitkus, m. 1852 m. Tauragėje) – pusiau legendinis žemaičių plėšikas, veikęs XIX a. viduryje Žemaitijoje ir Prūsijoje. Duomenys apie Raudonkrūtinio veiklą yra prieštaringi, datos nesutampa. Spėjama, kad prisidengę Raudonkrūtinio vardu galėjo plėšikauti paskiri asmenys. Oficialus Kauno gubernijos laikraštis „Kovenskije gubernskije vedomosti“ tokio plėšiko ir jam įvykdytos bausmės nemini, nors turėjęs būti žinomas, tačiau žmonių atmintyje pasakojimai apie Raudonkrūtinį yra išlikę. Tikrai žinoma, kad lankėsi Prūsijoje. Pravardė kilo nuo nešiotos raudonos liemenės.

Biografija

Gimė baudžiauninkų šeimoje Žemaitijoje, ėjo baudžiavą, dvarininko ne kartą buvo mušamas, neiškentęs prievartos pabėgo į Prūsiją. Iš čia grįžo atgal į Žemaitiją ir buvusį poną apiplėšė. Sudarė būrį iš 400 vyrų, kuris plėšdavo dvarus, vėliau juos padegdavo. Dvarininkų nežudydavo, tik mušdavo, primindamas, kad ir ponų plaktiems baudžiauninkams skaudėdavę. Dėl savo veiklos vertintinas kaip pirmasis „svieto lygintojas“, Tado Blindos pirmtakas.

Amžininkas Aleksandras Fromas-Gužutis teigia, kad Raudonkrūtinis su bendrais, tarp kurių būta plėšikų Apynėlio ir Čečaro, 1846–1854 m. Raseinių paviete apie Tauragę, Gaurę, Batakius, Eržvilką plėšdavo mažesnius dvarus ir viensėdžius. Bendrai charakterizuojami kaip nusikaltėliai, tačiau pats Raudonkrūtinis neįvertinamas.

Duomenys apie veiklą Prūsijoje prieštaringi. Amžininkas Fridrichas Kuršaitis teigia, kad čia taip pat plėšęs dvarus, jo vadovaujamas 80–100 vyrų būrys veikęs pasienio su Rusija srityse, dažnai pereidavęs iš vienos valstybės į kitą. Vėlesniuose, praėjus 30 metų po įvykių, Martyno Jankaus surinktuose žmonių atsiminimuose teigiama, kad neplėšęs, tik slapstęsis nuo caro žandarų. Vis dėlto Prūsijos karalystės valdžia buvo sudariusi 180 kareivių būrį, kuris turėjo sugauti Raudonkrūtinį, buvo pažadėta premija už sugavimą.

Susirgęs vėl pasislėpė Prūsijoje, kur buvo sugautas ir išduotas Rusijai. Kitur teigiama, kad sugautas Rusijoje. Bausmė buvusi 9000 smūgių lazda, įvykdyta Tauragėje 1852 m. gruodžio 22 d. Nuo jos ir mirė.

Literatūrinis herojus

Poetas Butkų Juzė yra parašęs pjesę „Raudonkrūtinis“. 1929 m. San Paule rašytojas Viktoras Kropas išleido romaną „Raudonkrūtinis“, kur pagrindinis veikėjas įgijo kaubojaus bruožų.

Šaltiniai

• Bulota, J. Raudonkrūtinis. Mokslas ir Gyvenimas, Nr. 10, 1974. p.46-48.