Liemenė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Liemenė po fraku
Šiuolaikinė turistinė liemenė
Vokietijos policininkai su apsauginėmis liemenėmis

Liemenė – berankovis liemenį dengiantis vyrų ir moterų drabužis.

Paskirtis[taisyti | redaguoti kodą]

Liemenės gali būti aprangos dalis arba specialios paskirties. Specialios paskirties liemenės dažniausiai turi apsauginę funkciją – saugo nuo vėjo ir nepraleidžia vandens (žvejų), išlaiko vandens paviršiuje (gelbėtojų), daro pastebimą tamsoje (šviesą atspindinčios vairuotojų liemenės); specialiosios tarnybos naudoja neperšaunamas liemenes. Kaip aprangos dalis liemenė dažniausiai yra kasdienė ir išeiginė – oficialaus ar tautinio kostiumo dalis, gali būti ir uniformos – karių, specialiųjų tarnybų ar kitų sričių tarnautojų, dalis. Vyrai liemenes, kaip kostiumo dalį dėvi po švarku ar kitu viršutiniu drabužiu, moterys – ir vietoj žaketo.

Liemenė yra daugelio Europos tautų (airiai, baltarusiai, čekai, danai, latviai, lietuviai, lenkai, ukrainiečiai, vengrai ir kitų) tautinio kostiumo dalis.

Gamyba[taisyti | redaguoti kodą]

Liemenės siuvamos iš vilnonių, pusvilnonių, medvilninių audinių, brokato, šilko, aksomo, kailio, sintetinių medžiagų ar mezgamos iš siūlų. Būna įvairaus sukirpimo: tiesios arba siūtos į liemenį, trumpos, ilgos ir pusilgės, aukštai susagstomos ar gilia (apvalia, kampuota ar smailia) iškirpte.

Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje pirmieji liemenių pavyzdžiai žinomi iš X a.XI a. ; nuo XVI a. ji tapo moters kostiumo dalimi. Ankstyvosios, manoma, buvo tiesaus kirpimo, juosiamos juosta. Liemenė ypač išpopuliarėjo XVIII a. – ji tapo vyriško kostiumo (švarkas, kelnės ir liemenė) dalimi. Didikai dėvėjo puošnias, puoštas siuvinėtais apvadais ar išsiuvinėtais paukščiais, drugeliais, gėlėmis, vos dengiančias liemenį liemenes. Apie 1875 m. jas imta siūti vienspalves, iš tos pačios kaip ir kostiumas, dažniausiai tamsios medžiagos. XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje liemenė tapo valstiečių moterų (aukštuomenės damos dėvėjo korsetus) išeiginiu drabužiu, dar vadintu kikliku, iki XIX a. pabaigos ji dėvėta kaip išeiginis ir kasdienis, ypač žiemą, drabužis.

Aukštaitės, dzūkės ir suvalkietės dažniausiai liemenes siuvosi iš fabrikinės gamybos ryškiaspalvių medžiagų – brokatas, aksomas, atlasas ar vilna. Žemaitės liemenes siūdinosi iš namuose austos smulkiai languotos, skersai dryžuotos vilnonės ar pusvilnonės medžiagos, kartais pirktinio šilko, brokato ar atlaso. Mažojoje Lietuvoje dėvėtos tamsių spalvų, vienspalvės aksominės arba vilnonės liemenės. Jos buvo įvairaus sukirpimo: trumpos, siekiančios tik juosmenį, ilgos ir pusilgės, nuo liemens pailgintos klostelėmis, skverneliais, liežuvėliais. Užsegimui naudoti metaliniai kabliukai, sagos, kaspinai, kartais liemenė buvo suvarstoma spalvota juostele. Vyrai dėvėjo vienspalves, dryžuotas ar languotas tiesaus kirpimo liemenes. [1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Liemenė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 135-136 psl.