Katatonija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Katatonija (gr. katatonos 'įtempimas, sustingimas') – psichikos ir judėjimo sutrikimas, kai ligonis būna susijaudinęs arba nejudrus, kartais visiškai sustingęs.

Dažniausiai pasitaiko sergantiems schizofrenija, rečiau – kitomis psichinėmis ligomis, sunkiai apsinuodijus, po galvos smegenų traumos.

Apimtas katatoninio susijaudinimo ligonis daro beprasmiškus judesius, kraiposi, kartais mėgdžioja kitų judesius. Jo veidas būna sustingęs, kartais jame būna įniršio, nuostabos; veido išraiška gali visiškai neatitikti situacijos. Ligonis kalba padrikai, kartais kliedi, kartoja kitų žodžius, garsiai šaukia, dažnai visai nekalba. Toks ligonis gali būti agresyvus, pavojingas aplinkiniams.

Katatoninio stuporo apimtas ligonis nekalba, nevalgo, nejuda, neretai priešinasi mėginimams pakeisti jo pozą. Kai katatonija prasideda staiga, ligonį dar pila prakaitas, jam pakyla temperatūra, išsenka organizmas, atsiranda širdies kraujagyslių nepakankamumas.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Medicinos enciklopedija, I tomas, Valstybinė enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991. p. 396