Peipaus-Pskovo ežeras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vaizdas iš kosmoso
Peipaus-Pskovo ežeras
Ranna-Peipussee.JPG
Vieta Estija, Rusija
Plotas 3555 km²
Kranto linijos ilgis 520 km
Kilmė Ledyninė
Vidutinis gylis 7 m
Didžiausias gylis 15 m
Tūris 25 km³
Įteka Emajegis, Velikaja, Vehandu, Piuza
Išteka Narva
Commons-logo.svg Vikiteka: Peipaus-Pskovo ežerasVikiteka

Peipaus-Pskovo ežeras (est. Peipsi-Pihkva järv, rus. Псковско-Чудское озеро (Чудско-Псковское озеро)), yra rytų Estijoje ir Rusijos Pskovo srityje. Bendras ežero plotas – 3555 km², iš jų 1529 km² – Estijos teritorijoje. Tai penktas pagal dydį ežeras Europoje. Plotis – iki 48 km, ilgis – 143 km.

Sudarytas iš trijų tarpusavyje besijungiančių ežerų:

  • Peipaus (est. Suurjärv, rus. Чудское озеро, Гдовское озеро), plotas 2700 km²;
  • Pskovo (est. Pihkva järv, rus. Псковское озеро), plotas 2700 km² ir juos jungiančio
  • Lemio (est. Lämmijärv, rus. Тёплое озеро), plotas 170 km².

Trisdešimt penkios salos, iš kurių didžiausios – Kolpino ir Pirisarės. Įteka apie trisdešimt upių. Peipaus-Pskovo ežeras – poledynmečio didelio ežero reliktas. Krantai daugiausia žemi ir durpingi, o šiauriniai ir vakariniai – smėlėti, apaugę pušų giraitėmis. Dugnas padengtas aleuritu. Nuo lapkričio iki balandžio pabaigos ežeras užšąla. Pakrančių vandenys vasarą įšyla iki 26 °C. Nors vanduo užterštas pramoninėmis atliekomis, ežeras naudojamas rekreacijai ir žvejybai. Vandens telkinio fitoplanktonas labai gausus (priskaičiuojama iki 800 rūšių). Zooplanktono nėra daug, jo sumažėjimas buvo stebimas 2000 metais. Ežeras labai žuvingas, priskaičiuojama iki 34 rūšių, bet ne visos žvejojamos. Laivyba – daugiausia tarp Pskovo ir Tartu.

1242 m. balandžio 5 d. prie Lemio ežero rytinės pakrantės įvyko Ledo mūšis tarp Aleksandro Neviškio vadovaujamos Naugardo kariuomenės ir Livonijos ordino riterių bei jų sąjungininkų estų.

Vakarinėje pakrantėje nuo XVI–XVII a. gyvena rusų sentikiai, be žvejybos užsiimantys ir daržininkyste. Visoje Estijoje garsūs čia užauginti svogūnai ir agurkai.

Svarbiausios pakrančių gyvenvietės -


Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]