Daržininkystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Daržininkystėžemės ūkio šaka – daržovių auginimas, daržovių auginimo mokslas.

Daržovės auginamos lauke ir šiltadaržiuose. Lauko daržovės gerai auga dirvose, gausiai patręštose organinėmis ir mineralinėmis trąšomis (60-80 t/ha mėšlo, 1,2-2,0 t/ha mineralinių trąšų). Dar daugiau tręšiama šiltadaržiuose (200-300 t/ha mėšlo, ~10 t/ha mineralinių trąšų). Lauke daržovės auginamos pavasarį, vasarą ir rudenį. Šiltadaržių daržininkystei reikia daug kapitalinių įdėjimų, darbo jėgos, kuro, el. energijos ir kitų sanaudų. Šiltadaržiuose daržovės gerai dera (3000-8000 cnt/ha per metus). Ilgo vegetacijos periodo daržovių daigai auginami šiltadaržiuose ir į lauką sodinami tik palankiomis sąlygomis. Daugiausia daržovių auginama JAV, Italijoje, Prancūzijoje, Japonijoje, Kinijoje, Indijoje, Rusijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Nyderlanduose, Belgijoje.

Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir pradėjus agrarinė reformą, žemės ūkyje įvyko daug pokyčių. Vietoj ž.ū. įmonių (kolūkių, tarybinių ūkių, specializuotų valstybinių ūkių) kuriami */ūkininkų ūkiai, ž. ū. bendrovės. kai kurie iš jų ėmė auginti daržoves. 1995 m. buvo auginama 25,8 tūkst. ha daržovių (1,1 % viso pasėlių ploto). Derlingaisiais 1991 m. ir 1995 m. išauginta beveik po 400 tūkst. t daržovių, nederlingais 1992 m. – ~260 tūkst. tonų.

Iš lauke auginamų daržovių kopūstinės užima ~37 % daržovių ploto. Labiausiai paplitę baltagūžiai kopūstai. Lietuvoje nedaug auginama brokolių bei raudonųjų, garbanotųjų, briuselinių, žiedinių, Pekino ir ropinių kopūstų. Valgomieji burokėliai ir morkos užima ~40-44 % daržovių ploto, kitos daržovės – 20 %. Lauke dažniausiai augimamos lietuviškos daržovių veislės.

Valsybinės įmonės, akcinės bendrovės, želdinimo organizacijos Lietuvoje 1995 m. turėjo 120 ha šiltnamių (72 ha žieminių ir 48 ha pavasarinių polietileninių).

Daržininkystės problemas tiria Sodininkystės ir daržininkystės institutas ir Ž. ū. universiteto Namų ūkio ir sodininkystės katedra. Daržininkai 19201940 buvo rengiami Aukštosios Fredos sodininkystės ir daržininkystės mokykloje, nuo 1924 m. rengiami Ž. ū. akademijoje, nuo 1945 m. Kauno aukštesnioji žemės ūkio mokykloje, nuo 1958 m. – ir Kretingos aukštesnioji žemės ūkio mokykloje.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Jau III t - metyje pr. m. e. daržovės buvo auginamos Kinijoje Europoje, Egipte. Daugiau jų auginti imta ankstyvaisiais vid. amžiais. Vėliau daržininkystės produkcija vis didėjo, ypač prie didesniųjų miestų.

Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje kopūstai buvo auginami jau XIII amžiuje. XVI a. imta auginti (daugiausia dvaruose) ropes, svogūnus, pastarnokus, burokėlius, agurkus, morkas, krienus, porus, salierus, ridikus, petražoles, mairūnus.

1913 m. įv. daržovėmis buvo apsodinta 13 000 ha (0,7 % viso pasėlių ploto). Valstiečiai savo poreikiams sėklas auginosi patys. 1930 m. Dotnuvoje įkurta kooperatyvinė draugija „Sėklininkas“ (1931 m. perkelta į Kauną), kuri augino ir daugino daržovių (ir pašarinių žolių, linų) veislines sėklas. Nuo 1939 m. beveik visų augalų veislinių sėklų auginimui ir dauginimui vadovavo kooperatyvinė sąjunga „Lietūkis“. Dauguma daržovių sėklų ji importuodavo iš Vokietijos, Nyderlandų, Danijos.

Daržoves supirkdavo ir eksportuodavo Lietuvos ž. ū. smulkiųjų šakų spec. kultūrų draugijų sąjunga (nuo 1939 m. akcinė bendrovė) „Sodyba“. 1939 m. daržovių eksportuota 7422 t, importuota 131 tona. 1939 m. Lietuvoje buvo 12 mažų įmonių, perdirbančių vaisius ir daržoves. 1940 m. daržovių auginta ~14 300 ha (0,6 % viso pasėlių ploto).

Sparčiau plėtoti daržininkystę imta po II pasaulinio karo. 1963 m. visų kategorijų ūkiuose auginta 21 900 ha (0,9 % visų paėlių ploto), visuomeninio sektoriaus ūkiuose 5300 ha, tarp jų kolūkiuose – 2100 ha. Bendras derlius – 33 300 tonų. 19531963 m. daržovių paruošos padidėjo 3 kartus. 19711975 m. daržininkystė ypač buvo plečiama, buvo koncentruojami daržovių plotai, kuriami specializuoti ūkiai.

Visų kategorijų ūkiuose 1986 m. daržovių auginta 19 800 ha, arba 0,8 % viso pasėlių ploto (visuomeninio sektoriaus ūkiuose 9700 ha). Bendras derlius – 535 700 t, derlingumas – 172 cnt/ha. Daržovių paruošos nuo 33 000 t 1965 m. padidėjo iki 141 400 t 1986 m. Daržoves augino 81 specializuotas daržininkystės ūkis.

Sėklų auginimu ir realizacija rūpinasi (nuo 1947 m.) susivienijimas „Sėklos“. Daržovių sėklininkystė buvo koncentruojama 7 specializuotuose ūkiuose. 1986 m. išauginta 144,6 t daržovių sėklų ir 1,4 t prieskoninių augalų sėklų, trūkstamos sėklos importuotos.

Išleistos knygos[taisyti | redaguoti kodą]

  • J. Strazdo „Daržovių auginimas“ (1925),
  • P. Svetikos ir J. Eidžiūno „Daržininkystė“ (mokomoji knyga ž. ū. mokykloms; 1957, 1961),
  • P. Svetikos ir J. Eidžiūno „Daržininkystė“ (mokomoji knyga Ž. ū. akademijai; 1960),
  • autorių kolektyvo „Daržininko žinynas“ (1965),
  • G. Strubos ir N. Gaižutienės „Sodininkystė ir daržininkystė“ (1980),
  • autorių kolektyvo „Daržovių kenkėjai ir ligos“ (1983),
  • autorių kolektyvo „Lauko ir šiltadaržių daržininkystė“ (1983),
  • M. Baranauskienės „Retosios daržovės“ (1988),
  • G. Visockienės „Jaunajam daržininkui“ (1989),
  • J. Galvydžio „Daržovių sėklos ir veislės“ (1994),
  • autorių kolektyvo „Daržininkystė“ (1986, 1995)