Pedro de Valdivia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Pedras de Valdivija
isp. Pedro de Valdivia
Pedro de Valdivia.jpg
Pedro de Valdivia
Gimė: 1497 m.
Badachose
Mirė: 1553 m. gruodžio 24 d. (~56 metai)
Veikla: konkistadoras, pirmasis Čilės gubernatorius. Įkūrė keletą miestų, tarp jų Santjagą, Konsepsioną ir Valdiviją.
Commons-logo.svg Vikiteka: Pedro de ValdiviaVikiteka
CartedAmerique.jpeg
Ispanijos kolonijos Amerikoje
Istorija

Inter caetera
Ispanų kolonijos Aliaskoje
Ispanų misionieriai Kalifornijoje
Ispanų Florida
Gvatemalos užkariavimas
Meksikos užkariavimas
Peru užkariavimas
Jukatano užkariavimas

Konkistadorai

Vasco Núñez de Balboa
Francisco Vásquez de Coronado
Hernán Cortés
Juan Ponce de León
Francisco de Montejo
Pánfilo de Narváez
Francisco Pizarro
Diego de Almagro
Hernando de Soto
Sebastián de Belalcázar
Pedro de Valdivia
Juan de Oñate
Francisco de Orellana

Pedras de Valdivija (isp. Pedro de Valdivia, g. 1497 m. Badachose – m. 1553 m. gruodžio 24 d.) – konkistadoras, pirmasis Čilės gubernatorius. Įkūrė keletą miestų, tarp jų Santjagą, Konsepsioną ir Valdiviją.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gimė 1497 m., idalgų šeimoje. 1520 m. įsitraukė į Bendruomenių karą. Vėliau kartu su Imperatoriaus Karolio V kariuomene dalyvavo Italijos karuose, taip pat kampanijose Flandrijoje ir Nyderlanduose.

1535 m. išvyko į Venesuelą, dalyvavo Venesuelos užkariavime. 1538 m. atvyko į Peru ir užsirašė į Fransisko Pisaro pajėgas. Dalyvavo kare prieš Diegą de Almagrą ir sukilusius inkus. Užsitarnavo reputaciją, gavo žemių.

Ekspedicija[taisyti | redaguoti kodą]

Po nepavykusios Diego de Almagro ekspedicijos į Čilę Valdivija nusprendė surengti dar vieną ekspediciją. 1539 m. gavo Pisaro leidimą, gubernatoriaus padėjėjo rangą, tačiau negavo jo finansinės paramos.

Po nesėkmingos Diego de Almagro 1535–1537 m. ekspedicijos buvo sunku gauti finansavimą ir surinkti vyrus. Kad gautų pinigų pardavė gautą žemę. Iškeliavo į pietus iš Kusko 1540 m. sausį, su 11 ispanų, Inés de Suárez, konkistadore ir ~1000 indėnų. Pakeliui prie jų prisijungė daugiau ispanų, daugiausia nepavykusių žygių į Boliviją dalyviai. Tarapakoje prie ekspedicijos jau buvo prisijungę ~150 ispanų.

Ėjo į pietus tuo pačiu keliu kuriuo Diegas de Almagras po savo nepavykusios ekspedicijos grįžo į Peru (Arequipa, Moquegua, Tacna, Tarapaca). Kelionė į pietus buvo sunki, indėnai, jau patyrę ispanų žiaurumus, taikė išdegintos žemės taktiką, užversdavo šulinius, padegdavo pasėlius, išsivarydavo gyvulius. Taip pat puldinėjo ekspediciją. Ispanai sugebėjo atmušti visus antpuolius, bet prarado dalį arklių ir indėnų. Kelionės metu prieš Valdiviją buvo surengti du sąmokslai, tačiau abu nepavyko.

Pasiekęs Copiapo slėnį Valdivija pasiskelbė atrastų žemių valdytoju karaliaus vardu. Pavadino jas Naująja Extremadura(prieš 5 metus ten pat tapatį padarė Diegas de Almagras). Tų pačių metų groudį, po vienuolikos mėnesių žygio, jie pasiekė Mapočo upės slėnį, kur nusprendė įkurti gyvenvietę. Slėnis buvo platus, tankiai apgyvendintas, žemės buvo derlingos, netrūko gėlo vandens. Upė toje vietoje šakojosi, sudarė salą, kuri buvo gera vieta miestui įkurti. Čia įkurtas miestas vėliau tapo Čilės sostine, tačiau pats Valdivija planavo sostinę įkurti kurkas piečiau.

Santjago įkūrimas[taisyti | redaguoti kodą]

1541 m. vasario 12 d. Pedras de Valdivija oficialiai paskelbė miesto įkūrimą. Pavadino jį Santiago de la Nueva Extremadura, pasak legendos, iš dangaus nusileidęs šventasis Jokūbas(Santo Iago) padėjo jiems laimėti mūšį prieš indėnus. Buvo suformuota miesto taryba. Netrukus pradėjo išgauti nedidelius kiekius aukso Marga-Marga upėje. Siekdamas turėti galimybę susisiekti su Peru jūra, Akonkagvos žiotyse pradėjo statyti laivą, tačiau darbininkus užpuolė indėnai ir laivą sudegino.

1541 m. rugsėjo 11 d. indėnai užpuolė miestą. Pats Valdivija tuo metu buvo išvykęs. Ispanai patyrė didelių nuostolių, bet apsigynė.

Netrukus po mūšio Valdivija išsiuntė pasiuntinį(Alonso de Monroy) sausuma į Peru. Jis pasiekė Kuską 1542 m. sausio 23 d., grįžo laivu, 1543 m. gruodžio 20 d. Kolonija smarkiai nukentėjusi nuo užpuolimo tą laiką gyveno labai sunkiai.

Arauko karas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Arauko karas.

1543 m., atvykus pastiprinimui, išsiuntė ekspediciją į šiaurę kuri įkūrė La Serena miestą.

1544 m. išsiuntė ekspediciją jūra į pietus, ji pasiekė Konsepsjono įlanką. 1546 m. sausį pradėjo žygį į pietus sausuma, pasiekė Bio Bio upę. Sutikęs stiprų indėnų pasipriešinimą, turėjo grįžti atgal.

1548–1549 m. lankėsi Peru. Rinko vyrus ir aprūpinimą kolonijai, sukilimo prieš Naujuosius įstatymus metu palaikė karalių. Naujasis vicekaralius Pedro de la Gasca suteikė jam gubernatoriaus rangą. 1550 m. vėl išėjo į pietus. Prie Bio Bio įkūrė Konsepsjoną(kurį planavo padaryti Čilės sostine) ir dar keletą fortų, taip pat kūrė fortų liniją turėjusią saugoti kelią į Santjagą. 1553 m. žuvo kovodamas su indėnais prie Tukapelio forto, dabar Cañete, į pietus nuo Konsepsjono.