Vasco Núñez de Balboa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vasco Núñez de Balboa
Pietų jūros atradimas

Vasco Núñez De Balboa (1475 m. sausio 15 d. Cheres de los Kabaljerose – 1519 m. Akloje, dab. Panamoje) – ispanų keliautojas, konkistadoras. Pirmosios kolonijos Amerikos žemyne įkūrėjas bei Ramiojo vandenyno „atradėjas“.

Jaunystė[taisyti | redaguoti kodą]

Balboa kilęs iš ispanų didikų šeimos. Jaunystėje dirbo pažu, vėliau Pedro de Portocarrero ginklanešiu, bet netrukus susidomėjo galimybe keliauti į Naująjį Pasaulį. Žinoma, kad 1500 m. jis dalyvavo Rodrigo de Bastidaso ekspedicijoje Kolumbijos pakrantėse. Vėliau 10 metų gyveno Espanjoloje, kur nesėkmingai vertėsi žemės ūkiu, prasiskolino ir bandydamas išvengti kreditorių susirengė į kelionę.

Ensiso ekspedicija[taisyti | redaguoti kodą]

1510 m. jis paslapčiomis (kadangi skolininkus buvo draudžiama imti į laivą) pateko į Martín Fernández de Enciso ekspedicijos į Darjeno įlanką laivą. Nors vėliau aptikęs nelegalą Ensisas buvo nusprendęs jį išlaipinti pirmoje pasitaikiusioje negyvenamoje saloje, Balboa įtikino įgulą, kad būsiąs naudingas, ir tęsė kelionę. Pakeliui jie sutiko Fransisko Pisaro ekspediciją, pabėgusią iš indėnų apgultos ir Alonso de Ochedos apleistos San Sebastiano kolonijos. Atvykėliai pasiekė nusiaubtą San Sebastianą, tuomet Balboa pasiūlė koloniją perkelti į Darjeno regioną, kuriame jis buvo lankęsis ir kur indėnai nenaudojo nuodingų strėlių. Tačiau tos žemės priklausė Diegui de Nikuesai, todėl Ensisas buvo nelinkęs taip elgtis. Tačiau Balboa populiarumas jūrininkų tarpe buvo labai išaugęs, todėl vengdamas konfrontacijos Ensisas sutiko kurti koloniją Darjene.

Balboa iškilimas[taisyti | redaguoti kodą]

Kolonizatoriai pakrantėse prisiplėšė aukso, maisto, nugalėjo kasiko Semako vadovaujamą ~500 indėnų būrį ir netoli Atrato upės žiočių įkūrė Santa Marija la Antigva del Darjeno koloniją. Tai buvo pirmoji pastovi gyvenvietė Amerikos žemyne. Balboa buvo išrinktas miesto teisėju ir buvo kur kas palankiau vertinamas negu despotiškas Ensisas. Pasinaudojęs situacija Balboa įvykdė perversmą, suėmė Ensisą ir pasiskelbė miesto alkaldu. Netrukus apie įvykius sužinojo formalus žemių savininkas Nikuesa ir atvyko į Santa Mariją pašalinti Balboa, tačiau miestiečiai pasipriešino, ir neleido Nikuesos laivui prisišvartuoti uoste. Atvykėliai buvo išsodinti į valtį ir išsiųsti į jūrą, kurioje ir žuvo. Tuo pasinaudojęs Balboa pasiskelbė Veragvos gubernatoriumi.

Konkistadoras nuteisė Ensisą ir išsiuntė jį į Espanjolą. Toliau jis tyrinėjo Panamos pakrantes, vienas indėnų gentis nukariaudavo, su kitomis sudarinėdavo taikos sutartis, plėtė savo valdas ir ieškojo aukso. 1512–1513 m. sudarė taiką su kasiku Kareta, taip užsitikrindamas maisto tiekimą ispanų atvykėliams. Kito kasiko Komagrės žemėse Balboa pirmą kartą išgirdo apie „kitą jūrą“. Indėnai pamatę konkistadorų susižavėjimą auksu papasakojo apie gentis iš pietų, atkeliaujančias kita jūra. Ta šalis pasak indėnų vadinasi Biru ir turinti begales aukso. Tokios žinios Balboa paskatino ieškoti kitos jūros.

Pietų jūros atradimas[taisyti | redaguoti kodą]

Balboa kelionės Panamoje

1513 m. Balboa grįžo į Santa Mariją ir paprašė daugiau vyrų iš Espanjolos, tačiau ten po Ensiso pasakojimų jis buvo užsitraukęs nemalonę, todėl išsiuntė Enrikę de Olmenaresą tiesiai į Ispaniją. Tačiau Ispanija dėl tos pačios priežasties atsisakė paremti ekspediciją, todėl Balboa turėjo verstis esamais resursais. 1513 m. rugsėjo 1 d. su 190 ispanų ir keletu vietinių gidų keliautojas patraukė per Panamos sąsmauką į Pietų jūros paiešką. Nuo kasiko Karetos teritorijų, kur gavo 6000 indėnų pastiprinimą, konkistadorai keliavo sausuma. Pakeliui jie nugalėjo kelias priešiškas indėnų gentis, o jų narius pajungė prie ekspedicijos. Rugsėjo 25 d. nuo kalno viršūnės Balboa išvydo jūrą. Pakrantėje jie nugalėjo kasiko Čiapeso gentį ir pasiekė jūrą. Balboa įbridęs į vandenį su kalaviju ir kryžiumi rankoje paskelbė vandenyną Ispanijos karūnos valda.

Toliau keliautojai nukeliavo 110 km iki įlankos, kuria pavadino San Migelio vardu, pabaigos ir pasiekė paties Ramiojo vandenyno platybes. Pasiekę kasiko Tumako žemes ir nugalėję indėnus jie pamatė, kad čia gausu perlų. Balboa nuplaukė iki salyno, kurį pavadino Perlų salomis, tačiau dėl nepalankių oro sąlygų pasuko atgal. Į Santa Mariją Balboa nusprendė grįžti kitu maršrutu ir nugalėjęs kasiko Tubanamos gentį pasiekė Karibų jūros San Blaso įlanką. 1514 m. sausio 19 d. konkistadoras grįžo į Santa Mariją. Jis išsiuntė Pedrą de Arbalančą į Ispaniją pranešti apie atradimą bei penktadalį prigrobto aukso.

Davilos valdžia[taisyti | redaguoti kodą]

Paminklas konkistadorui Panamos mieste

Dėl Fernandeso de Ensiso skundo apie Balboa įvykdytą valdžios užgrobimą, karalius paskyrė naują gubernatorių Pedrariasą Davilą naujai sukurtai Auksinės Kastilijos provincijai. Konkistadoras atvyko net su 17 laivų ir 1500 vyrų ekspedicija, tarp jų karališkuoju kronikininku Gonzalo Fernández de Oviedo y Valdés ir vyskupu Juan de Quevedo. 1514 m. liepą Balboa priėmė atvykėlius į Santa Mariją ir sutiko su Davilos valdžia, nors miestiečiai nenorėjo paklusti atvykėliams.

Davila pradėjo rengti grobiamuosius žygius, o Balboa pasuko link Atrato upės ieškoti auksinės piramidės, bet buvo sužeistas indėnų ir turėjo grįžti į Santa Mariją. Tačiau konkistadoras neatsisakė ketinimų vėl pasiekti pietų jūrą ir paslapčiomis užsakė laivą vyrų iš Kubos. Tą sužinojęs Davila suėmė Balboą ir norėjo jį įkalinti, tačiau nuo to sulaikė vyskupas Kevedas.

Tuo metu Ispanijoje buvo įvertinti Balboa nuopelnai, jis paskirtas Panamos ir Koibos gubernatoriumi bei Pietų jūrų adelantadu, o Davilai prisakyta rodyti jam pagarbą bei tartis visais Auksinės Kastilijos klausimais. Konfliktas tarp konkistadorų nurimo ir Davila galiausiai leido surengti ekspediciją į Pietų jūrą. 15171518 m. Balboa su 300 vyrų iškeliavo į Aklą. Naudodamasis indėnų ir Afrikos vergų darbo jėga pradėjo laivų statybą Balzos upėje. Jis nukeliavo iki Perlų salų, palei Darjeno krantus, tuomet grįžo į Aklą tęsti laivų statybą.

Konkistadoro mirtis[taisyti | redaguoti kodą]

Akloje Balboa gavo skubų kvietimą iš Davilos atvykti į Santa Mariją, tačiau jau pakeliui jį sulaikė Fransiskas Pisaras ir apkaltino siekiu sukurti nepriklausomą Pietų jūrų guberniją. Balboa neigė kaltinimus ir reikalavo Ispanijos karališkojo teismo, tačiau Davila su Ensisu nedelsdami surengė vietinį teismą. 1519 m. sausio 15 d. konkistadoras ir 5 jo bendražygiai buvo nuteisti mirties bausme nukirsdinant. Egzekucija buvo įvykdyta Akloje. Konkistadoro palaikų likimas nežinomas.

Konkistadoro garbei Panamoje pavadintas miestas, šalies nacionalinė valiuta, miestas Kolumbijoje, krateris Mėnulyje, gatvės ir parkai Panamoje, JAV, Ispanijoje.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Vasco Núñez de Balboa: El descubrimiento del Mar del Sur, Asenjo García Frutos, 1991 m. Madridas
  • Balboa el conquistador: La odisea de Vasco Núñez, descubridor del Pacífico, Omar V. Garrison, 1977 m. Barselona
  • Bendroji Indijų istorija. LVII-LXVI paragrafai. Francisco López de Gómara. Medina del Campo, 1553; Zaragoza, 1555


Commons-logo.svg Vikiteka: Vasco Núñez de Balboa – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka