Valdivija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Valdivija
isp. Valdivia
   Escudo de Valdivia.svg   
Valdivia.jpg
Valdivijos miestas ir Valdivijos upė

Valdivija
39°49′0″S 73°14′0″W / 39.81667°S 73.23333°W / -39.81667; -73.23333 (Valdivija)Koordinatės: 39°49′0″S 73°14′0″W / 39.81667°S 73.23333°W / -39.81667; -73.23333 (Valdivija)
Laiko juosta: (UTC-4)
------ vasaros: (UTC-3)
Valstybė: Čilės vėliava Čilė
Regionas: Los Rioso regionas
Provincija: Valdivijos provincija
Įkūrimo data: 1552 m.
Gyventojų (2002): 127 750
Altitudė: 5 m
Commons-logo.svg Vikiteka: ValdivijaVikiteka

Valdivija (isp. Valdivia) – miestas pietinėje Čilėje, 15 km į rytus nuo Ramiojo vandenyno pakrantės, salose tarp Kalje Kaljės, Valdivijos, Kausės ir Kau Kau upių santakos. Neseniai sukurto Los Rioso regiono administracinis centras. ~130 tūkst. gyventojų.

Metalurgijos, laivų statybos, maisto (ypač alaus, žuvies, šokolado), medienos apdirbimo ir celiuliozės pramonė. Vasaros mėnesiais klesti turizmas. Valdivijos jūrų uostas įsikūręs priemiestyje Koralyje. Seniau mieste svarbiausias buvo susisiekimas upėmis, tačiau pastačius tiltus upėmis dabar plaukioja daugiausia turistai. Veikia Pietų Čilės universitetas, keletas kitų universitetų filialų.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Valdivijos apylinkėse prieš 12 tūkst. metų gyvavo viena seniausių Amerikoje Monte Verdės kultūra. Vėliau ten apsigyveno indėnai mapučiai. Gyvenvietę 1552 m. Valdivijos upės pakrantėje įkūrė ispanų konkistadoras Pedras de Valdivija. Jo garbei pavadinta upė, o tuo pačiu ir miestas. Savo įkūrimo metu Valdivija buvo labiausiai į pietus nutolusi ispanų gyvenvietė ir viena pirmųjų kolonijų Čilėje. Miestas iškilo kaip žemdirbystės ir aukso eksporto centras. 1599 m. miestą nusiaubė mapučiai (vyko Arauko karas). Miestas kelissyk bandytas nesėkmingai atkurti, kol galiausiai tai padaryta 1648 m. Peru vicekaraliaus iniciatyva. Miestas ir uostas buvo labai smarkiai fortifikuotas. XVIII a. Valdivija tapo pietų Čilės kolonizavimo centru.

Miestas kelis kartus labai nukentėjo nuo žemės drebėjimų ir jų sukeltų cunamių bei nuošliaužų (ypač 1835 ir 1960 m.).