Pavelas Suchojus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
1995. Stamp of Belarus 0114.jpg

Pavelas Suchojus (rus. Павел Осипович Сухой, brus. Павел Восіпавіч Сухі; 1895 m. liepos 22 d. – 1975 m. rugsėjo 15 d.) – baltarusis tarybinis lėktuvų konstruktorius, technikos mokslų daktaras, dukart Socialistinio darbo didvyris.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gimė 1895 m. liepos 22 d. Vilniaus gubernijos Dysnos apskrities Glubokojės mieste (dabar – Baltarusijos Vitebsko srities Glubokojės m.), kaimo mokytojo šeimoje.

1914 m. Gomelyje (dabar Baltarusija) sidabro medaliu baigė gimnaziją ir įstojo į Maskvos universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą. Netrukus persivedė į Maskvos imperatoriškąją aukštąją technikos mokyklą, kur tuo metu dėstė aerodinamikos pradininkas Nikolajus Žukovskis.
1916 m. P. Suchojus buvo mobilizuotas į kariuomenę ir, baigęs Peterhofo praporščikų mokyklą, buvo pasiųstas į Šiaurės vakarų frontą. Dvejus metus jis tarnavo kulkosvaidininkų komandos viršininko padėjėju.

1918–1920 m. P. Suchojus dėstė matematiką geležinkelio mokykloje. Po to toliau mokėsi Maskvos aukštojoje technikos mokykloje. 1924 m. A. Tupolevas P. Suchojų, dar studentą, pakvietė dirbti braižytoju CAGI institute.

1925 m. P. Suchojus baigė Maskvos aukštąją technikos mokyklą (A. Tupolevas buvo jo diplominio darbo vadovas) ir ėmė dirbti CAGI Aviacijos, hidroaviacijos ir bandomosios gamybos skyriaus inžinieriumi.

XX a. 3-čią dešimtmetį pasaulyje ir TSRS imta kurti ir gaminti visiškai metalinius lėktuvus iš duraliuminio. A. Tupolevo grupės, kurioje dirbo ir Suchojus, sukūrė metalinius žvalgybos lėktuvus R-3 (ANT-3) ir R-7 (ANT-10), sunkiuosius bombonešius TB-1 ir TB-3, keleivinius lėktuvus ANT-9 ir ANT-20 Maksim Gorkij, o taip pat – torpedinius katerius.

1927 m. buvo išbandytas ir paleistas serijinėn gamybon metalinis naikintuvas I-4, kurio vadovaujantis konstruktorius buvo P. Suchojus.

1932 m. Suchojus tampa CAGI Bandomosios lėktuvų gamybos skyriaus konstruktorių skyriaus trečiosios brigados vadovu.
1933 m. kovo mėnesį pirmą skrydį atlieka P. Suchojaus brigados sukurtas naikintuvas I-14 (ANT-31).
1933 m. birželį į orą pirmą kartą pakyla rekordinis lėktuvas ANT-25 (RD), skirtas tolio rekordams mušti. Lėktuvą projektavo P. Suchojaus brigada, vadovaujama A. Tupolevo.

1936 m. P. Suchojus paskiriamas CAGI bandomųjų konstrukcijų gamyklos Konstruktorių skyriaus viršininko pavaduotoju.

1937 m. P. Suchojaus grupė laimi daugiatikslio lėktuvo (kodinis pavadinimas Ivanov) konkursą, kuriam jis sukūrė artimąjį bombonešį BB-1, kuris vėliau vadintas Su-2. Su-2 pirmą kartą pakilo į orą. Vėliau šis lėktuvas dalyvavo karo veiksmuose pirmaisiais Didžiojo Tėvynės karo metais.

1937 m. P. Suchojus paskirtas gamyklos KB viršininku. Ima kurti tolimąjį bombonešį DB-2. Šio lėktuvo variantas Rodina buvo pritaikytas rekordiniams tolio skrydžiams. 1938 m. moterų ekipažas (V. Grizodubova, P. Osipenko ir M. Raskova) per 26 val. 29 min. nenutūpdamos nuskrido 5947 km, tai buvo moterų pasaulio rekordas skrydžiams į tolį.

1939 m. P. Suchojus paskiriamas bandomosios gamyklos Charkove direktoriumi ir vyriausiuoju konstruktoriumi.
1940 m. bandomas jo aukštuminis gaudomasis naikintuvas Su-1. Dėl variklio turbokompresoriaus trūkumų nei Su-1, nei jo variantas Su-3 negaminti serijiniu būdu.

1940 m. P. Suchojus tampa technikos mokslų daktaru.

1941 m., prasidėjus karui su Vokietija, mūšiuose dalyvavo 13 aviacijos pulkų, ginkluotų bombonešiais Su-2. 1941 m. vyr. leitenantė Jekaterina Zelenko, skrisdama lėktuvu Su-2, susikauna su septyniais Bf-109, vieną numušė kulkosvaidžių ugnimi ir, pasibaigus šoviniams, kitą taranavo. Po mirties tapo Tarybų Sąjungos didvyre.

1943 m. valstybinius bandymus praeina dvivietis šarvuotas šturmo lėktuvas Su-6, jis rekomenduojamas serijinei gamybai, bet gaminti nepradedamas dėl gamybinių išteklių stygiaus.

1944 m. kuria eksperimentinius naikintuvus Su-5 ir Su-7. Sėkmingai išbandomas galingas šturmo lėktuvas Su-8, pasižymėjęs puikia šarvuote ir ginkluote, dideliu veiklos spinduliu. Serijinei gamybai nepriimamas, nes karas su Vokietija eina į pabaigą.

1945 m. Suchojaus KB gauna užduotį sukurti mokomąjį treniruočių bombonešį. Sukurtas UTB (rus. учебно-тренировочный бомбардировщик) priimamas ginkluotėn ir gaminamas serijiniu būdu.

1946 m. sukurtas dvivariklis naikintuvas Su-9 (naujovės – katapulta, stabdymo parašiutas), kurių pagaminta daugiau kaip 1100.
1947 m. – naikintuvas Su-11 (pagaminti 108 vienetai).
1948 m. – gaudomasis naikintuvas Su-15 su hermetiška kabina (pagaminta 1290 vienetų).
1949 m. – gamykliniams bandymams paruoštas viršgarsinis naikintuvas Su-17 su katapultuojama kabina.

1949 m. lapkričio mėn. Suchojaus OKB išformuojamas, P. Suchojus perkeliamas į Tupolevo KB vyriausiojo konstruktoriaus pavaduotoju, kur vadovavo bombonešio Tu-14 skraidymo bandymams.

1953 m. gegužė. Atkuriamas Suchojaus KB, P. Suchojus paskiriamas jo vyriausiuoju konstruktoriumi.
1956 m. Suchojus tampa generaliniu konstruktoriumi.

1957 m. imamas bandyti naikintuvas bombonešis Su-7, kuris ginkluotėn priimtas 1959 m. (pagaminti 1847 egz.).
1958 m. P. Suchojus tapo TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatu.

Apdovanojimai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]