Torpedinis kateris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
L. Lagorijo paveikslas „Garlaivio „Didysis kunigaikštis Konstantinas“ kateriai Batumio reide nuskandina turkų garlaivį „Intibach“ naktį į 1878 m. sausio 14 d.“
Italijos torpedinis kateris 76YA, pastatytas Anglijoje 1886-1887 m.
JAV torpedinis kateris USS PT-105 (1942 m.)
TSRS torpedinis kateris Komsomolec (projektas 123-bis) kaip paminklas.)

Torpedinis kateris (rus. торпедный катер; angl. motor torpedo boat) – greitaeigis mažas kovinis laivas, kurio pagrindinis ginklas yra torpedos.

Pavadinimai[taisyti | redaguoti kodą]

D. Britanijos ir Britų Sandraugos bei JAV kariniuose jūrų laivynuose torpediniai kateriai vadinami angl. motor torpedo boats (MTB). Antrojo pasaulinio karo metais JAV laivyne torpedinius katerius žymėjo santrumpa PT (žymi žodžių junginį angl. patrol, torpedo 'patrulinis, torpedinis'), Vokietijos laivyne jie buvo vadinami vok. S-Boote (iš Schnellboote 'greitasis kateris'), Italijos – it. Motoscafo Armato Silurante (MAS 'Motorinės valtys ginkluotos torpedomis'). Rusiškas pavadinimas – rus. торпедный катер 'torpedinis kateris'.

Torpedinių katerių kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmieji torpediniai kateriai[taisyti | redaguoti kodą]

Torpediniai kateriai kartais kildinami iš mininių katerių ir minininkų – laivų, kurie buvo ginkluoti jūrų minomis. Kitas kilmės aiškinimo variantas – kad pirmaisiais torpediniais kateriais gali būti vadinami tik greiti maži laivai, ginkluoti judančiomis minomis. Pagal šią hipotezę torpedinių katerių pirmtakais laikomi Rusijos mininiai kateriai „Česma“ ir „Sinopas“. 1878 m. sausio 14 d. Rusijos-Turkijos karo metu vadovaujami leitenanto (vėliau admirolo) Stepano Makarovo (Степан Осипович Макаров) šie kateriai Vaithedo torpedomis sėkmingai atakavo turkų garlaivį „Intibach“.

Pirmieji torpediniai kateriai buvo 30-100 t vandentalpos, 12-18 mazgų greičio, ginkluoti 1-2 torpedomis, kurių kalibras buvo 180 mm. Patrankų neturėjo arba patrankų kalibras buvo 12-27 mm.

Torpedinių katerių naudojimas 1878–1905 m. atskleidė jų savybes:

  • Privalumai – didelė smogiamoji galia, nors pats laivas labai pigus;
  • Trūkumai:
    • didelis pažeidžiamumas (nešarvuoti)
    • maža torpedų atsarga
    • mažas plaukimo tolis
    • nepakankamas pritaikymas veikti audringos jūros sąlygomis
    • prastos torpedų techninės charakteristikos.

Siekiant kompensuoti torpedinių katerių trūkumus buvo sukurta speciali šių katerių naudojimo taktika:

  • atakos grupinės,
  • atakuojama naktį ar prasto matomumo sąlygomis,
  • atakuojama prie krantų ar kitokiose vietose, kur apribotos manevravimo galimybės,
  • po torpedų salvės atsitraukimas visų greičiu.

Tobulinimo keliai[taisyti | redaguoti kodą]

Buvo realizuojamos dvi pirmųjų torpedinių katerių techninio tobulinimo kryptys:

  1. Laivų stambinimas, kad būtų galima:
    1. stiprinti ginkluotę – naudoti galingesnes torpedas, galingesnę artileriją; vėliau – šarvuoti esmines vietas ir didinti konstrukcinį atsparumą.
    2. didinti plaukimo nuotolį ir gebą plaukti audringos jūros sąlygomis.
  2. Manevringumo ir greičio didinimas, laikant šias savybes geriausia gynyba nuo priešo. Kateriai kuriami minimalaus dydžio, kuo lengvesni.

Pirmas tobulinimo kelias vedė prie didžiųjų torpedinių laivų (angl. torpedo boat) – minininkų ir eskadrinių minininkų – sukūrimo.

Antras kelias buvo klasikinių torpedinių katerių (kuriuos vėliau išstūmė raketiniai kateriai) kelias:

  • vandentalpa – iki 300 t
  • torpedinė ginkluotė – 2-4 torpedos vienvamzdžiuose torpedų aparatuose (kalibras iki 533 mm).
  • greitis – 30-50 mazgų
  • lengva ginkluotė – stambaus kalibro kulkosvaidžiai ir patrankos iki 40 mm kalibro
  • dinaminis plaukimo principas
  • nešarvuotumas

Pirmasis pasaulinis karas[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmajame pasauliniame kare pirmą kartą torpediniai kateriai buvo buvo sėkmingai panaudoti 1917 m. balandžio 7 d. Tai buvo D. Britanijos firmos Thornycroft gamybos kateriai, kartais vadinti 40-ies pėdų kateriais (angl. 40-ft Coastal Motor Boat; 40-ft CMB)[1] Keturi tokie kateriai Ostendės rajone atakavo vokiečių eskadrinių minininkų grupę ir vieną paskandino.

Tie patys 40 pėdų kateriai ir nauji 55 pėdų kateriai (angl. 55-ft CMB) 1919 m. birželio 17 d. buvo panaudoti prieš Tarybų Rusijos Baltijos laivyną. Kronštato Didžiajame reide buvo nuskandintas kreiseris „Olegas“.[2]
Rugpjūčio 18 d. Viduriniame uoste buvo nuskandintas senas kreiseris „Pamiat Azova“ (Память Азова, Pirmojo pasaulinio karo metais buvęs povandeninių laivų plaukiojančia baze), o linijinis laivas „Andrej Pervozvanyj“ (Андрей Первозванный) buvo pažeistas.[3][4] Atakoje dalyvavo 7 torpediniai kateriai, tris jų nuskandino[4][5][6] eskadrinio minininko „Gavriil“ (Гавриил) ugnis.[7]
S. Britanijos jūrų ministerija pranešė, kad 1919 m. rugpjūčio 18 d., vykusio torpedinių katerių antpuolių metu buvo nuskandinti du linijiniai laivai („Petropavlovsk“ ir „Andrej Pervozvanyj“) ir minininkas, o vienas kreiseris apgadintas.[8][9][8]
Eskadrinio minininko „Gavriil“ ugnis tada buvo artilerijos ugnies prieš torpedinius katerius rekordas (3 kateriai iš 7).[4] Britų jūrininkai papuolė į nelaisvę.[6][10]

Antrasis pasaulinis karas[taisyti | redaguoti kodą]

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui dar vyravo nuomonė, kad karinių laivynų pagrindas yra stambūs artilerijos laivai. Pagrindinių Vakarų pasaulio šalių laivynuose torpedinių katerių buvo nedaug. Tačiaus nuo karo pradžios jų skaičius ėmė augti.

Valstybė 1939 m. 1945 m. Nuostoliai
Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė 18 91 -
Vokietijos vėliava Vokietija[11] 17 117 112
Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos [12] - 511 65
Japonijos vėliava Japonija - - -

Japonija statė ir naudojo minininkus.

TSRS iki 1938 m. laikėsi lengvųjų laivyno jėgų (jų tarp ir torpediniai kateriai) strateginės plėtros plano, iš dalies todėl, kad neturėjo pakankamų pajėgumų stambiems laivams statyti. Karo pradžioje TSRS turėjo 269 torpedinius katerius.[13] Karo metu buvo pastatyta dar 30,[14] o iš sąjungininkų gauta dar 166 torpediniai kateriai.[15]

Tipiški Antrojo pasaulinio karo laikų torpediniai kateriai[taisyti | redaguoti kodą]

D. Britanija[taisyti | redaguoti kodą]

Vosper kompanijos katerių greitis buvo 37 mazgai, buvo ginkluoti dviem 533 mm torpedų aparatais ir 2-3 7,62-12,7 mm kulkosvaidžiais, galėjo paimti iki 4 giluminių bombų.

Vokietija[taisyti | redaguoti kodą]

S-100 klasės vokiečių torpedinis kateris.

S-26 torpedinio katerio savybės – vandentalpa 115 t., ilgis 34,95 m, greitis iki 40 mazgų, ginkluotas dviem 533 mm torpedų aparatais (su dviem atsarginėmis torpedomis) ir dviem 20 mm automatinėmis zenitinėmis patrankomis.[16]

TSRS[taisyti | redaguoti kodą]

Torpedinio katerio G-5 vandentalpa 17 t, ilgis 20 m, greitis virš 50 mazgų, ginkluotas dviem 533 mm kalibro torpedomis torpedų aparatuose ir dviem 7,62 ar 12,7 mm kulkosvaidžiais.

JAV[taisyti | redaguoti kodą]

PT-103 klasės torpedinio katerio vandentalpa 50 t, ilgis 24 m, greitis iki 45 mazgų, ginkluotas keturiais 533 mm torpedų aparatais, 12,7 mm kulkosvaidžiais ir 40 mm automatinėmis zenitinėmis patrankomis.[17]

Taktika[taisyti | redaguoti kodą]

Antrojo pasaulinio karo metais torpedinių katerių taktika išliko ta pati, ją papildė tik sąveika su kitomis pajėgomis, pirmiausia, aviacija ir povandeniniais laivais. Esant reikalui torpediniai kateriai veikdavo ir savarankiškai, taip buvo, pvz., JAV ir Japonijai kovojant dėl Saliamono salų.

Torpediniai kateriai būdavo naudojami ir kitokioms užduotims:

Pokario raida[taisyti | redaguoti kodą]

Švedijos torpedinis kateris šved. Norrtälje

Pasirodžius efektyviams raketiniam ginklui daugelis šalių nustojo gaminti torpedinius katerius ir ėmė statyti raketinius. Torpedinius katerius toliau gamino TSRS, VFR, Norvegija, Švedija, Kinija, Izraelis.

Torpedinių katerių pagrindiniu tikslu pasidarė nebe stambių laivų atakavimas, o patrulinė tarnyba, kova su lengvaisiais antvandeniniais laivais ir povandeniniais laivais. Kai kurie tokie kateriai nebeturėjo paprastų torpedų, o tik specializuotas priešpovandenines torpedas.
Pasenusius torpedinius katerius paprastai perimdavo „mažųjų jūrinių valstybių“ laivynai. Pvz., vokiečių torpedinius katerius ėmė naudoti Turkija.

Projekto 206 torpedinis kateris Egipto laivyne (be torpedinių aparatų).

Pokarinio tarybinio torpedinio katerio (206-ojo projekto) vandentalpa 268 t, ilgis 38,6 m, greitis 42 mazgai, ginkluotėje keturi 533 mm kalibro vienvamzdžiai torpediniai aparatai (torpedos 53-56), dvi sudvejintos 30 mm kalibro automatinės patrankos AK-230.

Imti gaminti mišrūs raketiniai-torpediniai kateriai, Izraelyje tai sargybiniai kateriai „Dabur“, Kinijoje „Chegu“, Norvegijoje „Hauk“, Vokietijoje „Albatros“, Švedijoje „Nordčioping“.

Apie 2000 m. pasaulio karo laivynuose buvo 162 kateriai su mišria raketine-torpedine ginkluote ir 47 torpediniai kateriai:

  • Bangladešas – 1,
  • Birma – 10,
  • Egiptas – 8,
  • Izraelis – 17,
  • Rusija – 5,
  • Š. Korėja – 6.[18]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. British Motor Torpedo Boats 1939-45. Osprey, 2002-…
  2. Kreiserį „Olegas“ paskandino anglų torpedinis kateris CMB-4. Бронепалубный крейсер «Олег» – БГ-Знание.Ру
  3. Jane’s War at Sea: 1897–1997. By Bernard Ireland and Eric Grove, Harper Collins, 1997, p. 123.
  4. 4,0 4,1 4,2 Кузьмин А. Записки по истории торпедных катеров. – М-Л.: Военмориздат НКВМФ СССР, 1939/ С. 59
  5. Дважды Краснознамённый Балтийский флот. 3-е издание исправленное и дополненное. – М.: Воениздат. 1990. С. 142–143 ISBN 5-203-00245-2
  6. 6,0 6,1 «Нападение, совершенно неожиданное по своей идее» на сайте terijoki.spb.ru (по материалам журнала «Гангут» № 26/2001 С. 98-113
  7. Kiti šaltiniai nurodo kitokius rezultatus: (a) A. Puchovas mini 6 nuskandintus katerius (Пухов А. С. Балтийский флот на защите Петрограда. (1919 г.). М. 1957. С. 119), bet tai, matyt, aiškiai perdėta; (b) mičmanas Aleksandras Gefteris, bendradarbiavęs su anglais, minėjo 7 nuskandintus katerius iš 11, kur 3, atseit, dėl didelių pažeidimų vėliau paskandino patys britai. (Гефтер А. Воспоминания курьера // Архив русской революции. Берлин 1923. Т. 10. – Репринт: М.: Терра: Политиздат, 1991 («Русский архив»). С. 114–168 ISBN 5-250-02083-6 т. 9—10
  8. 8,0 8,1 Agar F. Baltic Episode. A Classic of Secret Service in Russia Waters. London, 1961 P. 152, 178
  9. Bennet S. Cowan’s war: The Story of British Naval Operations in the Baltic, 1918–1929. London, 1964. P. 157
  10. Гефтер А. Воспоминания курьера // Архив русской революции. Берлин 1923. Т. 10. – Репринт: М.: Терра: Политиздат, 1991 («Русский архив»). С. 114–168 ISBN 5-250-02083-6 (т. 9—10)
  11. http://wunderwaffe.narod.ru/Magazine/MK/1999_02/
  12. http://uboat.net/allies/warships/war_losses.html?navy=USS
  13. http://www.textreferat.com/referat-6629-4.html
  14. http://sovnavy-ww2.by.ru/mtb/
  15. http://uboat.net/allies/warships/types.html?type=Motor+torpedo+boat
  16. Jane’s War at Sea…
  17. Sea Warfare. Chris Bishop, ed. Orbis publishing Ltd., 1999, pp. 18-29.
  18. Jane’s Warship Recognition Guide. 2nd ed., Harper Collins, 1999.