Jekaterina Zelenko

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Jekaterina Zelenko (rus. Екатерина Ивановна Зеленко; ukr. Катерина Іванівна Зеленко; 1916 m. rugsėjo 14 d. Žitomiro srities Olevsko rajono Koroščinės kaime – 1941 m. rugsėjo 12 d. palaidota Anastasjevkos kaime, Sumų sritis) – karo lakūnė, vyresnioji leitenantė, vienintelė moteris pasaulyje, atlikusi oro taraną. Tarybų Sąjungos Didvyrė.

Gimė 1916 m. rugsėjo 14 d. Žitomiro srities Olevsko rajono Koroščinės kaime. Kurske baigė septynias klases.
1933 m. Voronežo aeroklube išmoko skraidyti. 1934 m. su pagyrimu baigė 3-iąją Orenburgo karinę aviacijos mokyklą.

Buvo komjaunuolė. Jos vyras buvo karo lakūnas Pavlas Ignatenka, žuvęs oro mūšyje 1943 m.

Tarnavo 19-oje lengvųjų bombonešių brigadoje, kuri bazavosi Charkove. Per keturius metus įsisavino septynių tipų lėktuvus.
Dalyvavo TSRS-Suomijos kare su 11-ojo lengvųjų bombonešių pulko 3-iąja eskadrile. Atliko 8 kovinius skrydžius, kurių metu subombardavo artilerijos bateriją ir šaudmenų sandėlį.
Po TSRS-Suomijos karo grįžo į 19-ąją aviabrigadą.
Nuo 1940 m. gegužės tarnavo naujai suformuotame 135-ajame bombonešių pulke lakūnu instruktoriumi.

Nuo antrojo pasaulinio karo pradžios dalyvavo mūšiuose Pietvakarių fronte 6-osios oro armijos 16-osios mišriosios aviacijos divizijos 135-ojo bombonešių pulko 5-oje eskadrilėje, kur buvo buvo eskadrilės vado pavaduotoja. Atliko 40 kovinių skrydžių, dalyvavo 12-oje oro mūšių su priešo naikintuvais.
1941 m. liepos mėnesį vadovavo grupei bombonešių, kurie, pagal tarybinės pusės pranešimą, Propoisko rajone sunaikino apie 45 tankus, 20 automobilių, iki bataliono kareivių ir be nuostolių grįžo.

1941 m. rugsėjo 12 d. atliko du žvalgybiniu skrydžius lėktuvu Su-2. Į trečią skrydį išskrido antrojo skrydžio metu pažeistu lėktuvu. Grįžtant ties Romnais Zelenko ir porininko lėktuvus atakavo septyni Bf-109. Porininko lėktuvas buvo pamuštas ir iš oro mūšio pasitraukė. J. Zelenko numušė vieną priešo naikintuvą ir, pasibaigus šoviniams, taranavo kitą vokiečių naikintuvą. Taranu numušė antrą vokiečių naikintuvą, bet žuvo ir pati.

Lakūnę vietiniai gyventojai palaidojo Anastasjevkos kaime (Sumų sritis). Po karo ji buvo perlaidota Kurske. 1990 m. gegužės 5 d. jai po mirties suteiktas Tarybų Sąjungos Didvyrio vardas.