Panamiečiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Panamiečiai
Panamiečių šokėjos tradiciniais rūbais
Panamiečių šokėjos tradiciniais rūbais
Gyventojų skaičius ~4–4,5 mln.
Populiacija šalyse Panamos vėliava Panama: 4,05 mln.
Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos: 0,18 mln.
Kosta Rikos vėliava Kosta Rika: 0,017 mln.
Kalba (-os) ispanų
Vėliava
Religijos krikščionybė (pagr. katalikybė, t. p. protestantizmas)
Giminingos etninės grupės kiti lotynoamerikiečiai (ypač kolumbiečiai, hondūriečiai, kostarikiečiai, nikaragviečiai ir kt.), ispanai, italai, karibiečiai (jamaikiečiai, kiti antiliečiai), indėnai (kunai, emberai, gvaimiai)
Vikiteka: Panamiečiai

Panamiečiai (isp. Panameños) – lotynoamerikiečių tauta, susiklosčiusi Panamoje. Taip pat gyvena išeivijoje JAV, Kolumbijoje, Kosta Rikoje, Nikaragvoje. Populiacija – virš 4 mln. žmonių. Vartoja ispanų kalbos atmainą. Tikinčiųjų dauguma – Romos katalikai, yra ženkli (15–25 %) dalis protestantų (sekmininkai, Septintosios dienos adventistai, anglikonai, baptistai ir kt.), palyginti gana daug (~2 %) bahajų.

Pagal kilmę dauguma panamiečių (~65 %) – metisai, 9 % – juodaodžiai, po beveik 7 % – mulatai ir baltieji. Be to, dar 12 % panamiečių yra indėnai, iš kurių dauguma perėmę ispanų kalbą ir kultūrą (vadinamieji „čolo“).

Panamiečiai susidarė maišantis čiabuvių indėnų tautoms (čibčams, karibams), atvykėliams iš Europos (daugiausia Ispanijos, nuo XVI a. pr.) ir vergijai atgabentiems afrikiečiams (XVIIXVIII a.). Nuo XIX a. į Panamą ėmė keltis juodaodžiai iš Karibų salų (antilenjosai). Jie išlaikė kultūrinę savimonę, dauguma išpažįsta protestantizmą. Įsikūrė daugiausia Panamos ir Kolono miestuose, dirba bananų plantacijose. Ties Panamos–Kolumbijos sieną išlikę vadinamųjų maronų – juodaodžių, pabėgusių iš vergijos. Jų kultūra išlaikiusi daug afrikietiškų bruožų.

Tautinė savimonė Panamoje pradėjo klostytis XIX a., o 1903 m. pavyko atsiskirti nuo Kolumbijos ir įgauti savarankišką plėtojimąsi.

Daugelių kultūrinių bruožų panamiečiai panašūs į kitas aplinkines tautas – dirba daugiausia žemės ūkyje, plantacijose, dabar plėtojamos paslaugos, verslas.

Tradiciniai rūbai – platūs balti marškiniai (kamisilija), kišami į kelnes. Per šventes dėvimi glaustesni marškiniai (koletas).

Pasižymi turtingu muzikiniu folkloru, kaimuose paplitęs šokis tamborito. Paplitusi pramoga – gaidžių peštynės.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Панамцы,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.