Gvaimiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Gvaimiai
gvaimių dailininkas
gvaimių dailininkas
Gyventojų skaičius 200 000-250 000
Populiacija šalyse Panama, Kosta Rika
Kalba (-os) gvaimių, ispanų
Religijos tradicinis tikėjimas, krikščionybė, bahaizmas
Giminingos etninės grupės bugliai ir kt. čibčai

Gvaimiai (guaimí) arba ngobiai, ngebiai (ngöbe, ngäbe) – indėnų tauta, gyvenanti daugiausia šiaurės vakarų Panamoje (Ngobė Buglės komarkoje, Veragvaso, Bokas del Toro provincijose), dalis emigravę į Kosta Riką. Populiacija – apie 200–250 tūkst. žmonių. Gimtoji kalba – gvaimių (ngäbere), priklausanti čibčų kalbų šeimai.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Panamos krantus pasiekę ispanai sutiko tris gvaimių gentis. Joms vadovavo skirtingi kasikai, jos vartojo skirtingas kalbas: kasiko Natos žemės buvo dab. Koklės provincijoje, Paritos – Asuero pusiasalyje ir Urakos – Veragvaso provincijoje. Uraka buvo dukart nugalėtas ispanų ir 1522 m. sudarė su jais taiką. Pasak Bartolomė de las Kaso, Uraka buvo išsiųstas į Nombre de Diosą ir ten įkalintas, tačiau pabėgo, grįžo į savo žemes ir paragino savo gentį kariauti su ispanais.

Patys gvaimiai save skirstė į pakrantės ngobius ir kalnų ngobius. Priešinosi ispanams iki pat Ispanijos imperijos žlugimo. XIX a. kalnų gvaimiai tebesipriešino. 1997 m. gvaimių žemėse sudaryta Ngobė Buglės autonominė komarka.

Ūkis ir kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Gvaimiai verčiasi daugiausia žemės ūkiu – augina kukurūzus, ryžius, pupeles, bananus, manijoką, jamsą. Kiti dirba kavos plantacijose (daugiausia Kosta Rikoje), bananų plantacijose, prekiauja rankų darbo gaminiais. Gvaimių moterys pina krepšius, audžia sukneles, gamina apyrankes, karolius. Vyrai gamina šiaudines skrybėles. Šios skrybėlės (chácara) tapusios populiarios visoje šalyje.