Pakeršiai (Anykščiai)

Koordinatės: 55°21′00″š. pl. 25°04′34″r. ilg. / 55.350°š. pl. 25.076°r. ilg. / 55.350; 25.076 (Pakeršiai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pakeršiai
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Pakeršiai
Pakeršiai
55°21′00″š. pl. 25°04′34″r. ilg. / 55.350°š. pl. 25.076°r. ilg. / 55.350; 25.076 (Pakeršiai)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Anykščių rajono savivaldybės vėliava Anykščių rajono savivaldybė
Seniūnija Kurklių seniūnija
Gyventojų (2021) 4
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Pakéršiai
Kilmininkas: Pakéršių

Pakeršiai – kaimas Anykščių rajono savivaldybėje, 6 km nuo Džiugų, 12 km į pietus nuo Kurklių. Nuo 2004 m. veikia Gintaro Senulio kaimo turizmo sodyba „Svajonių Dvaras“. Anksčiau Pakeršių kaimas priklausė Karališkių Švč. Dievo Motinos globos cerkvei, dabar – Balninkų Šv. vyskupo Stanislovo parapijai. Kapinių neturėjo.

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimo pavadininimas Pakeršiai kilęs nuo ežerų pavadinimo Keršiai. O ežerai galimai tokį pavadinimą gavo todėl, kad čia gyventojai laikė keršus arklius. Juos vesdavo į ežerus maudyti, girdyti. Kita sakmė sako, kad prie ežero kadaise buvęs dvaras. Jo ponas turėjo didelį margą (keršą) šunį, kurį mylėjo ir prižiūrėjo geriau nei tarnus. Šie supyko ir paskandino keršį šunį ežere. Taip atsirado Keršio ežero pavadinimas. Keršio ežero gylis vietomis siekia 42 metrus.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pakeršiai ribojasi su Dragaudžių, Armoniškių, Auguškų, Navasiolkos, Naujasodžio ir Molėtų rajono Svironkų ir Pakeršių kaimais. Pakeršių kaimas yra abipus Keršių ežerų, kurie kaimą dalija į 2 dalis. Pakeršių kaimo dalis (į šiaurės rytus) priklauso besiribojančiai Molėtų rajono savivaldybei, Balninkų seniūnijai. Pietinėje kaimo teritorijoje yra Kreivašonkės miškas, šiaurėje – Šiaudinės miškas. Rytinė kaimo dalis patenka į Baldono geomorfologinį draustinį. Nuo 2009 metų priklauso Staškūniškio seniūnaitijai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Balninkų krašto archyviniuose dokumentuose pažymėta, kad 15541557 m. kaimui priklausė 15 valakų žemės. Paminėtos Bagdonų, Petravičių, Petkevičių, Aleknavičių. Bučių, Daubarų, Janavičių ir kitų gyventojų pavardės.

1923 metais kaime buvo 6 sodybos su 36 gyventojais. Daugiausiai rusų tautybės, vieni sentikiai, kiti stačiatikiai. Kaimui priklausė apie 60 ha žemės. 1937 metais kaimas buvo išskirstytas vienkiemiais ir turėjo 222,7 ha žemės.

Po II pasaulinio karo iš Pakeršių kaimo 1946 metais ištremtas į Sibirą partizanų rėmėjas ir patriotas Stasys Sabaliauskas, 1948 metais ištremta Vlado Gylio šeima (abu tėvai su 5 vaikais).

1949 metais kaimas prijungtas prie kolūkio „Pirmyn“, vėliau priklausė Kalinino kolūkiui. Naujasodžio tarybiniam ūkiui, Staškūniškio kolūkiui, kol 1992 metais šis kolūkis iširo.

2001 metais buvo 9 sodybos ir 3 nuolatiniai gyventojai (sentikių Vasilkovų šeima). 2011 metais jau gyveno 7 nuolatiniai gyventojai. 2015 metais kaime buvo 7 sodybos ir 4 nuolatiniai gyventojai.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[2] 1923 m.sur.[3] 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur.[4] 1979 m.sur.[5] 1989 m.sur.[6] 2001 m.sur.[7] 2011 m.sur.[8] 2021 m.sur.[9]
18 36 33 23 15 8 3 7 4


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš Pakeršių kaimo kilęs Jonas Sabaliauskas, išvykęs ir likęs gyventi Argentinoje. Su italų kilmės žmona jis turėjo du vaikus: dukrą Maria del Carmen ir Juan Emilio. Jo dukra Maria del Carmen iki šiol turi aukščiausius pasiekimus iš lietuvaičių pasauliniuose grožio konkursuose. 1967 metais ji laimėjo Mis Argentina (Buenos Aires) ir pirmosios Vicemis Pasaulis (Londonas) titulus. Mis Pasaulis 1967.

Iš Pakeršių kaimo kilęs vestuvių muzikantas Valdas Sabaliauskas (g. 1968 m.), grupės „Rojaus paukščiukai“ vadovas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
  2. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. 4,0 4,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  6. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  7. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  8. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  9. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.