Graco universitetas
| Graco universitetas vok. Karl-Franzens-Universität Graz |
|
|---|---|
| Įkurtas | 1585 m. |
| Vieta | Gracas, Austrija |
| Tipas | Valstybinis |
| Fakultetai | 6 |
| Darbuotojai | 3778 (2010 m.) |
| Studentai | 30 279 (2011 m.) |
| Tinklalapis | www.uni-graz.at |
Graco Karolio–Pranciškaus universitetas (vok. Karl-Franzens-Universität Graz) – vienas seniausių Austrijos universitetų Grace. Apie 30 279 studentų, 1270 dėstytojų, iš jų 212 profesorių.
Turinys |
Istorija[taisyti]
Graco universitetą 1585 m. įkūrė erchercogas Karolis II (1540–1590 m.) ir Jėzuitų draugija. 1829 m. universitetas pertvarkytas ir pavadintas erchercogo Karolio II ir Austrijos imperatoriaus Pranciškaus I (1768-1835 m.) vardu. 6 universiteto mokslininkai yra gavę Nobelio premiją.[1]
Struktūra[taisyti]
- Gamtos mokslų fakultetas
- Humanitarinių mokslų fakultetas
- Katalikų teologijos fakultetas
- Socialinių ir ekonomikos mokslų fakultetas
- Teisės fakultetas
- Medicinos universitetas
- Graco universiteto biblioteka, įkurta 1586 m., fakultetų bibliotekos (iš viso 3,35 mln. vnt. spaudinių)
- Universitetinė klinika
- Kriminologijos muziejus
Lietuviai[taisyti]
Graco universitete XVI a. pabaigoje - XVII a. pirmoji pusėje studijavo Višnioveckiai, Radvilos, Sapiegos ir kiti. Po Antrojo pasaulinio karo veikė lietuvių studentų draugijos „Lithuania“ skyrius.
Universitete studijavo: Kazys Bobelis, Leonas Čereška, Jonas Dagys, Kazys Daukšas, Vladas Juodeika, Vytautas Jurgutis, Petras Kitnovskis, Pranciškus Kucevičius, Vladas Kviklys, Aronas Aleksandras Olizarovskis, Jonas Sapiega
Šaltiniai[taisyti]
- ↑ Graco universitetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 115 psl.
Koordinatės: