PZL.43
| PZL.43 Czajka | |
| Vaizdas:PZL.43 | |
| Tipas | Lengvasis bombonešis Žvalgybos lėktuvas |
|---|---|
| Gamintojas | Państwowe Zakłady Lotnicze,  Lenkija |
| Kūrėjas | Henryk Malinowski Tadeusz Soltyk |
| Gamybos metai | 1936-1937, 1939 m. |
| Pirmas skrydis | 1936 m. |
| Baigtas naudoti | 1946 m. |
| Pagrindiniai naudotojai | .svg){kind=small} Bulgarijos Karalystės KOP  Lenkijos KOP |
| Pagaminta vnt. | ~50 |
| Vieneto kaina | 420.000 Lenkijos zlotų |
| Prototipas | PZL.23 |
PZL.43 Mewa – XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje Lenkijos įmonės PZL (lenk. Państwowe Zakłady Lotnicze) sukurtas lengvasis bombonešis ir žvalgybinis lėktuvas. Orlaivis buvo eksportinis ankstesnio modelio PZL.23 Karaś variantas. Pagrindinis orlaivio operatorius buvo Bulgarijos karalystės karinės oro pajėgos (KOP), kur jis gavo pavadinimą „Чайка“ (žuvėdra).
Konstrukcija ir gamyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lenkija negalėjo eksportuoti ketvirtojo dešimtmečio savos gamybos standartinio lengvojo bombonešio PZL.23 Karaś, nes licencijos taisyklės neleido eksportuoti šiame orlaivyje naudoto Lenkijoje pagal licenciją gaminto Bristol Pegasus variklio. Siekdama apeiti šį apribojimą įmonė PZL kiek modifikavo PZL.23, į jį sumontuodama prancūzišką Gnome-Rhône 14K variklį. Ši, eksportui skirta, modifikacija gavo pavadinimą PZL.43. Orlaiviu pirmoji susidomėjusi Rumunija pasirinko savo gamybos orlaivius, tačiau 1936 m. balandžio mėn. PZL pavyko sudaryti pardavimo sutartį su Bulgarijos karalystės KOP.
Kaip ir pirmtakas, PZL.43 buvo tradicinės komponuotės žemasparinis pilnai metalinis lėktuvas su skarda aptrauktu pusiau monokoko fiuzeliažu. Įgulą sudarė trys nariai: pilotas, bombarduotojas ir žvalgas / galinis šaulys. Piloto ir bombarduotojo darbo vietos buvo įrengtos tandemo principu, po stikliniu gaubtu, žvalgo – atviroje kabinoje. Bombarduotojo darbo vieta buvo žemiau fiuzeliažo įrengtoje gondoloje, kurioje taip pat buvo montuojamas kulkosvaidis. Orlaivio važiuoklė buvo fiksuota, tačiau menkai pritaikyta prastai parengtiems aerodromams. Sparnuose sekcijoje buvo įrengiami 740 litrų talpos kuro bakai. Variklis suko trimentį keičiamo žingsnio metalinį propelerį.
PZL.43 nuo PZL.23 skyrėsi ilgesniu kapotu, po kuriuo buvo montuojamas ilgesnis (du žiedai po 7 cilindrus) ir sunkesnis Gnome-Rhône variklis. Siekiant išlaikyti balansavimą, lėktuvo galinė dalis buvo prailginta, dėl ko bombarduotojo gondola buvo kiek paslinkta atgal. 900–930 AG (660–680 kW) galios Gnome-Rhône 14K variklis pagerino skrydžio parametrus: maksimalus greitis išaugo nuo 319 km/h iki 365 km/h. Galingesnis variklis leido padidinti ginkluotę – buvo montuojami du į priekį šaudantys fiksuoti PWU wz. 7,9 mm kalibro (su 33 kalibrų ilgio vamzdžiu) (versijoje A: PWU wz. 36) kulkosvaidžiai. Galimas vežti bombų kiekis liko toks pats kaip ir PZL.23 – 700 kg po sparnais. Dažniausia naudojama komponuotė – 24 x 12,5 kg bombų (viso 300 kg). Žvalgas valdė įmontuotą fotokamerą. Bombarduotojas naudojosi RH-32 taikikliu.
PZL.43 prototipas nebuvo gaminamas – 1936–1937 m. iš karto buvo pagaminta 12 orlaivių serija. 1938 m. kovo mėn. Bulgarijos KOP užsakė dar 42 tokius orlaivius su 950–1020 AG (708–761 kW) galios Gnome-Rhône 14N-01 varikliais. Šie orlaiviai gavo indeksą PZL.43A. Gamyba prasidėjo 1939 m., tačiau iki karo su Vokietija buvo pagaminti ir užsakovui pateikti tik 36 orlaiviai.
Kai kuriuose šaltiniuose orlaivis yra vadinamas PZL P.43, tačiau, nors kai kurie orlaiviai buvo ženklinami tokiu kodu, iš tiesų „P“ raidė buvo skirta Zigmunto Pulawskio konstrukcijos orlaiviams (pvz. PZL P.11) ir PZL.43 atveju ši raidė turėjo kitokią reikšmę. Kituose šaltiniuose abi PZL.43 modifikacijos yra vadinamos PZ.43A ir PZL.43B, tačiau tai taip pat nėra teisingas kodavimas.[1]
Eksploatacijos istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Po 1939 m. kovo mėn. Vokietijos įvykdytos Čekoslovakijos aneksijos Lenkijos varinė vadovybė siūlė rekvizuoti Bulgarijai gaminamus PZL.43A. Šalies valdžia nenorėjo eskaluoti situacijos ir norėjo išvengti baudų, todėl tokio siūlymo atsisakė, nepaisant to, kad bauda už sutarties nevykdymą (440 000 zlotų) būtų buvusi mažesnė nei vieno orlaivio kaina. Pirmieji PLZ.43A buvo pristatyti Bulgarijos KOP 1939 m. birželio mėn., paskutinysis – 1939 m. rugpjūtį. Po Lenkijos okupacijos dar du (kitų šaltinių teigimu – penkis) PZL.43A Bulgarijai perdavė Vokietija.
Bulgarijos PZL.43 buvo paskirstyti į tris eskadriles (po 12 orlaivių), priklausiusias 1-ąjai grupei. Nuo 1942 m. jie buvo naudojami 1-ajame oro žvalgybos pulke ir 2-ajame fronto pulke. Orlaiviai daugiausiai buvo naudojami mokymo tikslais bei kovai su partizanais Makedonijoje. 1942 m. Bulgarijos kariuomenė PZL.42 pradėjo keisti į Junkers Ju 87D5. Nuo 1944 m. dėl dalių trūkumo jie nebebuvo naudojami kovos veiksmuose, o paskutiniai tokie orlaiviai buvo nurašyti 1946 m.
Vokietijos invazijos metu Lenkijoje buvo devyni iš dalies surinkti PZL.43A. Paskubomis sukomplektuotus penkis orlaivius perėmė Lenkijos KOP ir perdavė 41-ąjai žvalgybinei eskadrilei, ginkluotai PZL.23 Karaś. Karo veiksmų metu šie lėktuvai atliko žvalgybines misijas, tačiau jau rugsėjo 10 d. buvo likę tik du skrydžiams tinkami PZL.43A. Iki karo pabaigos buvo sunaikinti visi Lenkijos turėti PZL.43A.
Vokietijai užėmus Okęčie aerodrome prie Varšuvos buvusią PZL gamyklą, keletas joje buvusių apgadintų orlaivių buvo suremontuoti ir išbandyti Liuftvafės ir 1940 m. spalio mėn. perduoti Bulgarijai.
Operatoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Bulgarijos karalystės Karinės oro pajėgos (Въздушните на Негово величество войски) – 50 vnt.[2]
- 2. jato/ Obrazcow Orliak (Parodomojo sparno 2-oji eskadrilė) – 12 vnt. PZL.43
- 1. Lineen Orliak (bombonešių eskadrilė) – 36 vnt. PZL.43A, po 12 kiekvienoje „jato“ (eskadrilėje)
- 1. Razuznawatelen Polk (žvalgybos pulkas) – PZL.43A, tarp 1942 m. kovo mėn. ir 1944 m. rugpjūčio mėn.
- 2. Lineen Polk (bombonešių pulkas) – PZL.43A , tarp 1942 m. kovo mėn. ir 1944 m. rugpjūčio mėn.
- 113. jato za blisko razuznavanye (artimosios žvalgybos eskadrilė) – 13 vnt. PZL.43A, tarp 1944 m. rugpjūčio mėn. ir 1945 m. pradžios.
- 123. jato za blisko razuznavanye (artimosios žvalgybos eskadrilė) – 11 PZL.43A, tarp 1944 m. rugpjūčio mėn. ir 1945 m. pradžios.[2]
- Liuftvafė – testavo, į savo sudėtį nepriėmė
- Lenkijos Karinės oro pajėgos (Siły Powietrzne)
- 41-oji žvalgybos eskadrilė – 5 vnt. PZL.43A
Techniniai duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagal Cynk, Jerzy B. (1971). Polish Aircraft 1893–1939.
| PZL.43 | PZL.43A | ||
|---|---|---|---|
| Įgula | 3 | ||
| Ilgis | 9,95 m. | ||
| Sparno mojis | 13,95 m. | ||
| Aukšitis | 3,3 m. | ||
| Sparnų plotas | 26,8 m² | ||
| Svoris | Tuščio | 2200 kg | |
| Pilno (žvalgybos misijoms) | 3100 kg | ||
| Maksimalus pakilimo (bombardavimo misijoms) | 3525 kg | ||
| Kuro kiekis | (6 bakai sparnuose, 30 l bakas fiuzeliaže ir 70 l bakas prieš kabiną) | 740 l. | |
| Variklis | 1, oru aušinamas 14 cilindrų dvieilis žvaigždinis variklis | Gnome-Rhône 14N, 671 kW (900 AG) | Gnome-Rhône 14N-01, 720 kW (970 AG) |
| Propeleris | Gnôme-Rhône, trimentis, metalinis, reguliuojamo žingsnio | ||
| Greitis | Maksimalus, 4000 m. aukštyje | 319 km/h | 365 km/h |
| Maksimalus, jūro lygyje | 300 km/h | ||
| Kilimo | |||
| Skrydžio | Nuotolis | 1400 km | |
| Maksimalus aukštis | 8500 m | ||
| Kilimo laikas | į 4000 m. | 12 min | |
| Ginkluotė | 7,7 mm KM Wz.36 kulkosvaidis, fiksuoti valdimi piloto | 1 vnt. | 2 vnt. |
| 7,7 mm Vickers Type F, judantis kulkosvaidis gale | 1 vnt. | 1 vnt. | |
| Bombos | 700 kg, ant išorinių laikiklių po sparnais
6 × 114 kg arba 6 × 100 kg arba 8 × 50 kg arba 24 × 12,5 kg | ||
Palyginimas su to paties laikotarpio analogiškais lėktuvais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Ju 87A | Ju 87B | PZL.43A Czajka | Р-10 | Anbo-VIII | Fairey Battle | ||
| Šalis |  Trečiasis reichas
|
Lenkija
|
 Sovietų Sąjunga
|
 Lietuva
|
 Jungtinė Karalystė
| ||
| Gamybos metai | 1936-1938 | 1938-1941 | 1937-1939 | 1937-1940 | 1939 | 1937-1939 | |
| Paskirtis | Pikiruojantis bombonešis | Pikiruojantis bombonešis | Lengvasis bombonešis | Lengvasis bombonešis | Lengvasis bombonešis | Lengvasis bombonešis | |
| Ilgis | 10,8 m | 11,1 m | 9,95 m | 9,40 m | 9,5 m | 12,90 m | |
| Sparnų mojis | 13,8 m | 13,8 m | 13,95 m | 12,2 m | 13,5 m | 16,46 m | |
| Aukštis | 3,9 m | 3,9 m | 3,3 m | 3,80 m | 4,0 m | 4,72 m | |
| Sparno plotas | 31,90 m² | 31,90 m² | 26,8 m² | 26,8 m² | 30,0 m² | 39,2 m² | |
| Svoris | Tuščio | 2273 kg | 2760 kg | 2200 kg | 2135 kg | 2300 kg | 3015 kg |
| Maksimalus | 3324 kg | 4400 kg | 3525 kg | 3200 kg | 3700 kg | 4895 kg | |
| Variklis | Junkers Jumo 210D | Junkers Jumo 211А1 | Gnôme-Rhône 14NO1 | М-25В | Bristol Pegasus XVIII | Rolls-Royce Merlin II | |
| Galia | 720 AG (530 kW) | 1000 AG (736 kW) | 970 AG (723 kW) | 730 AG (540 kW) | 930 AG (694 kW) | 1030 AG (770 kW) | |
| Greitis | Maksimalus | 310 km/h | 383 km/h | 365 km/h | 370 km/h | 411 km/h | 414 km/h |
| Vne | 550 km/h | 600 km/h | 550 km/h | ||||
| Kilimo | 925 pėdų/min (4,70 m/s) | ||||||
| Skrydžio | Nuotolis | 800 km | 600 km | 1400 km | 1300 km | 900 km | 1600 km |
| Maksimalus aukštis | 9430 m | 8000 m | 8500 m | 7000 m | 9000 m | 7600 m | |
| Kilimo laikas | į 3000 m. per 8,8 min | į 4000 m. per 12 min | Į 3000 m. per 8 min | į 4000 m per 11 min. 10 sek. | į 1524 m per 4 min. 6 sek. | ||
| Ginkluotė | Piloto | 1×7,92 mm MG 17 | 2×7,92 mm MG 17 | 2×7,7 mm KM Wz 36 | 2 х 7,62 mm ШКАС | 4 × 7,7 mm M1919 Browning | 1 × 7,7 mm M1919 Browning |
| Gynybinė | 1×7.92 mm MG 15 | 1×7.92 mm MG 15 | 2×7,7 mm Vickers F | 1 х 7,62 mm ШКАС | 1 × 7,7 mm M1919 Browning | 1 × 7,7 mm M1919 Browning | |
| Bombos | 500 kg | 700 kg | 700 kg | 400 kg | 600 kg | 700 kg | |
| Bombų komplektas | 1×250 kg po fiuzeliažu | 1×250/500 kg (po fiuzeliažu)
+ 4×50 kg (po sparnu) |
6×100 kg | 6×50 kg | 12 x 50 kg arba 48 x 12,5 kg arba 192 x 3 kg (fiuzeliaže)
4 x 50-100 kg (po sparnais). |
4 x 110 kg (fiuzeliaže) arba 680 po fiuzeliažu | |
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- (EN) Cynk, Jerzy B. (1971). Polish Aircraft 1893–1939. London: Putnam. pp. 186–200. ISBN 978-0-370-00085-5.
- (PL) Glass, Andrzej; Mazur, Wojciech (1999). "PZL.43 „Czajka“. Militaria. 4 (1): 41–42. ISSN 1231-692X.
- (RU) Харук Андрей. Как поляки разводили карасей. Разведчик-бомбардировщик PZL P.23 Karas // АвиаМастер : журнал. – Техника – молодежи, 2007. – № 4. – С. 32—49.
- (PL) Kopański, Tomasz J.; Krzysztof, Sikora (1993). P.23 Karaś : Monografie Lotnicze #23 (1st ed.). Gdańsk: AJ-Press. p. 16. ISBN 8386208279.
- (PL) Kopański, Tomasz J.; Krzysztof, Sikora (1993). P.23 Karaś : Monografie Lotnicze #23 (1st ed.). Gdańsk: AJ-Press. p. 42. ISBN 8386208279.