Bolivinė balanda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Chenopodium quinoa
Bolivinė balanda (Chenopodium quinoa)
Bolivinė balanda (Chenopodium quinoa)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Gvazdikažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Caryophyllidae)
Šeima: Burnotiniai
(Wikispecies-logo.svg Amaranthaceae)
Gentis: Balanda
(Wikispecies-logo.svg Chenopodium)
Rūšis: Bolivinė balanda
(Wikispecies-logo.svg Chenopodium quinoa)

Bolivinė balanda (lot. Chenopodium quinoa; angl. Quinoa; vok. Quinua, Inkareis, Reismelde; isp. quinoa, trigo inca, arroz del Peru) – burnotinių (Amaranthaceae) šeimos vienametis iki 1 m aukščio augalas (2n = 36), panašus į Lietuvos daržuose augančias balandas.

Auginimas[taisyti | redaguoti kodą]

Auginama Pietų Amerikoje Andų kalnuose nuo 3000 m.p.m.e. kaip vienas svarbiausių, šalia bulvių, maistinių augalų. Kečua kalba bolivinę balandą vadina chisiya mama 'grūdų motina'.
Užaugina labai daug smulkių sėklų. Laukiniai šios rūšies atstovai nežinomi. Tai labiausiai aukštikalninė Peru ir Bolivijos miltinė kultūra, auginama ir 4000 m aukštyje. Dėl prisitaikymo augti šaltame sausame klimate ir puikių maistinių savybių laikoma vertingu maistiniu augalu šaltiems sausiems kraštams, kur kitų grūdinių kultūrų nepavyksta auginti.
1983 m. nesėkmingai bandyta auginti bolivinę balandą Kolorado (JAV) žemės ūkyje. Bandymai parodė, kad ši balanda deri tik 2-3 km aukštyje.

Naudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Iš sėklų daro košes, lapus naudoja sriuboms. Inkų imperijos laikais bolivinė balanda buvo vienas svarbiausių maisto produktų inkų kariuomenei. Žygiuose inkų kareiviai valgydavo vadinamuosius „karo rutuliukus“ (angl. war balls), sudarytus iš šios balandos miltų ir taukų mišinio.

Bolivinės balandos sėklos pasižymi beveik idealia aminorūgščių proporcija, dideliu kalcio, fosforo ir geležies kiekiu. Dėl maistingumo šis augalas auginamas iki šiol. Sėklose yra 10-18 % baltymų, 4,1-8,8 % riebalų, ~60 % krakmolo, 3,4 % celiuliozės, 4,2 % pelenų. Pelenuose (nesudegančiuose likučiuose) 65 % sudaro kalis ir fosforas. Kalcio ir geležies turi gerokai daugiau negu ryžiai, kukurūzai, kviečiai ar avižos.

Daugelio bolivinės balandos rasių sėklos luobelėje turi saponinų. Anduose saponinus iš balandos sėklų išskirdavo ir naudojo kaip ploviklį skalbiniams plauti ir praustis, taip pat kaip antiseptiką odos žaizdoms. Saponiną išskirdavo mechaniškai ar skalaudami sėklas. Dabar naudojamos mechaninės šveitimo sistemos pašalina ne visus saponinus, dalis saponingų sėlenų lieka prie perispermo.

Bolivinės balandos sėklos

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Commons-logo.svg Vikiteka: Bolivinė balanda – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka