Opus Dei

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Ambox scales.svg  Šio straipsnio neutralumas yra ginčytinas.
Prašome žiūrėti diskusiją (papildomos informacijos gali būti istorijoje).


Opus Dei (liet. Dievo darbas), pilnas pavadinimas - Šventojo Kryžiaus ir Opus Dei prelatūra, yra Katalikų Bažnyčios asmeninė prelatūra. Opus Dei įkūrė šventasis Josemaria Escriva de Balaguer 1928 m. spalio 2 d. Madride. Šiuo metu prelatūrą sudaro apie 80 000 žmonių iš penkių žemynų. Prelatūros būstinė su prelato Bažnyčia yra Romoje.

Misija[taisyti | redaguoti kodą]

Opus Dei būstinė Romoje.

Opus Dei misija – skatinti visų luomų krikščionis gyventi visiškai tikėjimą atitinkantį pasaulietinį gyvenimą pasaulyje ir taip prisidėti prie visų visuomenės sluoksnių evangelizavimo. Kitaip tariant, skleisti žinią, kad visi pakrikštytieji yra pašaukti siekti šventumo, ir supažindinti visus su Evangelija, kaip įpareigojo II Vatikano susirinkimas [1].

Norėdama pasiekti šį tikslą, Opus Dei prelatūra teikia dvasinės formacijos pirmiausia savo tikintiesiems, bet taip pat ir daugeliui kitų asmenų ir ganytojiškai rūpinasi „kiekvienu, kad ir kokia būtų jo padėtis, profesija ir gyvenimo sąlygos“ [2]. Šiuo ganytojišku rūpesčiu skatinama įgyvendinti Evangelijos mokymą kasdieniame gyvenime praktikuojant krikščioniškas dorybes ir pašventinant savo darbą[3].

Pašventinti darbą prelatūros tikintiesiems reiškia: kuo tobuliau atlikti kiekvieną darbą, dirbti laikantis įstatymų ir etikos reikalavimų, darbe ieškoti vienybės su Dievu, savo veikla pasitarnauti bendrapiliečiams ir prisidėti prie visuomenės pažangos [4].

„Tikrai krikščioniškas įvairių socialinių padėčių krikščionių gyvenimas pašventins pasaulį ir persmelks pasaulietinius reikalus ir tikrovę Evangelijos dvasia" [5].

Šį evangelizacijos uždavinį prelatūros tikintieji vykdo visuose visuomenės sluoksniuose, nes ir patys dirba įvairiose profesinėse srityse. Taigi jų atliekamas darbas neapsiriboja, pavyzdžiui, vien tik švietimu, ligonių globa ar pagalba neįgaliesiems. Prelatūros misija – priminti visiems krikščionims, kad ir kokia būtų jų pasaulietinė veikla, jog jų pareiga – bendradarbiauti krikščioniškai sprendžiant visuomenės problemas ir nuolat liudyti savo tikėjimą.

Vieta Katalikų Bažnyčioje[taisyti | redaguoti kodą]

Opus Dei siūloma dvasinė formacija papildo vietinių bažnyčių darbą. Į Opus Dei organizaciją įstoję žmonės ir toliau lieka tikintieji savo vyskupijai. II Vatikano susirinkimas įteisino asmeninių prelatūrų instituciją, kad jos galėtų plėtoti įvairią bažnytinę veiklą. Asmeninės prelatūros įeina į Bažnyčios hierarchijos sistemą. Jų nariai – pasauliečiai ir dvasininkai, kurie, prelato vadovaujami, vykdo prelatūros misiją.

Opus Dei žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Opus Dei sudaro prelatas, prelatūros kunigija (dvasininkija) ir pasauliečiai - moterys ir vyrai. Prelatūrai priklauso apie 84 000 žmonių, iš kurių beveik 1 750 kunigų. Tikinčiųjų vyrų ir moterų yra beveik po tiek pat.

Pasauliečiai[taisyti | redaguoti kodą]

Opus Dei nariu galima būti trimis skirtingais būdais. Nekalbama apie atskiras kategorijas, nes yra tik vienas ir tas pats pašaukimas į Opus Dei. Paprasčiausiai kalbama apie skirtingus būdus gyventi šiuo krikščionišku pašaukimu priklausomai nuo kiekvieno asmeninės situacijos.

Supernumerarijai sudaro narių daugumą (šiuo metu apie 70 %). Dažniausiai tai būna ištekėjusios moterys arba vedę vyrai. Pirmutinė supernumerarijams skirta misija - pašventinti šeimos priedermes.

Asocijuotieji: tai celibato besilaikantys vyrai arba moterys, todėl jie gali skirti daugiau laiko nei supernumerarijai apaštalavimo uždaviniams. Kiekvienas gyvena su savo šeima (tėvais, giminaičiais ir pan.) arba ten, kur patogiausia dirbti pagal profesiją.

Numerarijai, vyrai ir moterys, irgi laikosi celibato, jie paprastai gyvena prelatūros centruose. Numerarijus gali skirti visą laiką apaštalavimo darbams ir kitų prelatūros tikinčiųjų formavimui. Kai kurios numerarijos rūpinasi namų ruoša prelatūros centrų būstinėse.

Šventojo Kryžiaus kunigų draugija[taisyti | redaguoti kodą]

Dioceziniai kunigai gali įstoti į Šventojo Kryžiaus kunigų draugiją, kuri yra neatskiriamai susijusi su Opus Dei prelatūra.

Šventojo Kryžiaus kunigų draugija yra dvasininkų asociacija (consociatio), neatskiriamai susijusi su Opus Dei [6]. Ją sudaro visi prelatūros dvasininkai ir tie vyskupijos diakonai bei kunigai, kurie nori jai priklausyti. Opus Dei prelatas yra draugijos prezidentas.

Vyskupijos dvasininkai, įstodami į draugiją, ieško vien dvasinės pagalbos, kad savo tarnyste siektų šventumo pagal Opus Dei dvasią. Jie nepriklauso prelatūros kunigijai. Kiekvienas toliau lieka inkardinuotas savo vyskupijoje ir yra pavaldus tik savo vyskupui.


Opus Dei rėmėjai[taisyti | redaguoti kodą]

Opus Dei rėmėjai - tai vyrai ir moterys, kurie padeda prelatūros apaštalavimui savo malda, jei yra tikintys, bei savo darbu ar labdara.

Jie nėra Opus Dei nariais, bet gauna dvasinę naudą, Bažnyčios teikiamą bendradarbiaujantiems su Opus Dei, ir pelno prelatūros tikinčiųjų maldą už juos. Jei nori, ir patys gali dalyvauti dvasinio ugdymo renginiuose, kuriuos siūlo prelatūra.

Tarp Opus Dei rėmėjų, be daugelio katalikų vyrų ir moterų bei kitų konfesijų krikščionių, yra taip pat kitų religijų žmonių ir nemažai netikinčiųjų, trokštančių dalyvauti ir bendradarbiauti įgyvendinant įvairias prelatūros iniciatyvas.

Opus Dei istorijos apžvalga[taisyti | redaguoti kodą]

 Feather writing.png  Šis straipsnis ar jo dalis yra tik faktų sąrašas.
Jūs galite padėti Vikipedijai, perrašydami į nuoseklų, rišlų tekstą.
Pataisę ištrinkite šį pranešimą ir apie tai galite parašyti Tvarkos projekte (neprivaloma).

1928 m. spalio 2 d. per rekolekcijas Madrido centriniuose pauliečių namuose Viešpats Josemaria Escriva de Balaguer’ui įkvepia Opus Dei. Pavadinimas "Opus Dei" atsiras vėliau. Jį imta vartoti tik kito dešimtmečio pradžioje, nors nuo pat pirmos akimirkos įsteigėjas suvokia ir visiems pabrėžia, kad tas "Darbas" yra ne jo, o "Dievo" iniciatyva. Savo veiklą jis pradeda tarp neturtingųjų, ligonių, nors nuo pat pradžių kreipiasi ir į visus žmones.


1930 m. vasario 14 d. Aukodamas šv. Mišias Madride jis supranta, kad Opus Dei dvasingumo kelias skirtas ir moterims.

1941 m. kovo 19 d. Madrido vyskupas Leopoldo Eijo y Garay aprobuoja Opus Dei kaip pamaldžią sąjungą. Tai pirmoji aprobacija.

1943 m. vasario 14 d. Įsteigiama Šventojo Kryžiaus kunigų draugija. Taip sudaroma galimybė įšventinti Opus Dei kunigus.

1947 m. vasario 24 d. Šventasis Sostas paskelbia Opus Dei pagiriamąjį dekretą, t. y. pirmąjį popiežišką pripažinimą, suteikdamas Opus Dei pasaulietinio instituto vardą. Ši juridinė bažnytinės teisės numatyta forma, nors ir ne visiškai tinkama, tuo metu mažiausiai kliudo Opus Dei veiklai plėstis.

1969 m. Sušaukiamas neeilinis Opus Dei Generalinis Kongresas Romoje. Jo tikslas – ištirti galimybes tapti asmenine prelatūra, taigi priimti Vatikano II Susirinkimo numatytą juridinę formą, kuri atrodo esanti adekvati ganytojiškam Opus Dei fenomenui.

1975 m. birželio 26 d. Romoje miršta Josemaria Escriva. Tuo metu Opus Dei priklauso apie 60 000 narių.

Vysk. Javier Echevarría - dabartinis Opus Dei prelatas

1975 m. rugsėjo 15 d. Laikantis Nuostatų sušaukiamas kongresas Opus Dei įsteigėjo įpėdiniui išrinkti. Juo tampa Alvaro del Portillo.

1982 m. lapkričio 28 d.: Popiežius Jonas Paulius II paskelbia Opus Dei asmenine prelatūra ir jos prelatu paskiria Alvaro del Portillo.

1991 m. Popiežius Jonas Paulius II Opus Dei prelatą konsekruoja vyskupu.

1992 m. gegužės 17 d. Josemarios Escrivos beatifikacija Šventojo Petro aikštėje (Roma).

1994 m. kovo 23 d. Sugrįžęs į Romą iš kelionės po Šventąją Žemę, po kelių valandų miršta Alvaro del Portillo.

1994 m. balandžio 20 d. Popiežius Jonas Paulius II, patvirtindamas Romoje sušaukto Generalinio Kongreso pasirinkimą, Opus Dei prelatu paskiria Javierą Echevarrią.

1994 m. lapkričio 21 d. Naujasis Opus Dei prelatas paskiriamas vyskupu.

1995 m. Naująjį Opus Dei prelatą Popiežius Jonas Paulius II konsekruoja vyskupu.

2002 m. spalio 6 d. Josemaria Escriva de Balaguer popiežiaus Jono Pauliaus II skelbiamas šventuoju.

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. pgl. Konstituciją Lumen gentium, 32 ir 33 sk.)
  2. Opus Dei Nuostatai, 2.1 str.
  3. pgl. Nuotatai, 2 str.
  4. Nuostatai, 86.1 str.
  5. pgl. A. de Fuenmayor, V. Gómez-Iglesias, J. L. Illanes, El itinerario juridico del Opus Dei, 1989, p. 39-40.
  6. pgl. Nuostatai, 57-78 str.