Nikolajus Zverevas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nikolajus Zverevas
Biografija
Pilnas vardas Nikolajus Sergėjevičius Zverevas (rus. Николай Сергеевич Зверев)
Gimė 1832 m. spalio 12 d.
Romanov Flag.svg Rusijos imperija, Volokalamskas
Mirė 1893 m. rugsėjo 30 d.
Romanov Flag.svg Rusijos imperija,
Maskva
Žanrai Klasikinė muzika
Veikla Pianistas, pedagogas
Instrumentai Pianinas

Nikolajus Zverevas (rus. Николай Сергеевич Зверев; 1832 m. spalio 12 d. Rusijos imperija, Volokalamskas – 1893 m. rugsėjo 30 d. Maskva) – rusų pianistas, pedagogas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Nikolajus Zverevas gimė 1832 m. spalio 12 d. netoli Volokalamsko (Maskvos sritis), aristokratų šeimoje. Studijavo matematiką ir fiziką Maskvos universitete, lankė fortepijono pamokas pas Maskvos prancūzą Aleksandrą Diubiuką (rus. Александр Иванович Дюбюк) (1812–1898 m.). N. Zverevas aukštojo mokslo nebaigė, nes paveldėjęs didelį šeimos palikimą, išvyko į Sankt Peterburgą ir tapo valstybės tarnautoju. Čia jis tęsė fortepijono pamokas pas Adolfą Genzeltą[1] (rus. Гензельт Адольф Львович) (1814–1889 m.), kuris daug dėmesio skyrė studentų praktiniams užsiėmimams. Paskui ir pats N. Zverevas iš savo studentų reikalavo griežto režimo ir daug praktinių užsiėmimų.

Nepatenkintas valstybine tarnyba 1867 m. N. Zverevas grįžo į Maskvą ir tapo savo įkurtos privačios mokyklos–pensiono mokytoju. 1870 m. Nikolajus Rubinšteinas (rus. Николай Григорьевич Рубинштейн) pakvietė N. Zverevą dėstyti jo įkurtoje Maskvos konservatorijoje. Nuo 1883 m. buvo šios konservatorijos profesorius.

N. Zverevas nebuvo vedęs ir mirė sulaukęs 61–ių metų 1893 m. rugsėjo 30 d. Maskvoje.

N. Zverevo privati mokykla–pensionas[taisyti | redaguoti kodą]

N. Zverevas dirbo su jaunesnio amžiaus mokiniais, kurie pereidavo griežtą atranką. Pačius talentingiausius jis išlaikė savo sąskaita, todėl 2–3 mokiniai nuolat gyveno jo namuose. Visą savaitę, išskyrus sekmadienį, mokiniai turėjo praktinius užsiėmimus. N. Zverevas stengėsi, kad jo mokiniai gautų visapusišką išsilavinimą, todėl kvietė į namus skirtingų dalykų mokytojus, lankė teatrus, organizavo aktyvų mokinių poilsį, jų išvykas į užmiesčio vilą ir net į Krymą. Mokyklai išlaikyti N. Zverevas pasiturinčių žmonių vaikams vedė fortepijono pamokas.

N. Zverevui svarbiausiais dalykas buvo teisinga pianisto rankų padėtis, todėl iš mokinių reikalavo nuolatinių treniruočių ir visur vežėsi instrumentą su savimi, net ir į Krymą. Sekmadieniais N. Zverevo namuose rinkdavosi svečiai: Piotras Čaikovskis, Aleksandras Tanejevas (rus. Александр Сергеевич Танеев), Antonas Rubinšteinas (rus. Антон Григорьевич Рубинштейн), Vasilijus Safonovas (rus. Василий Ильич Сафонов), Aleksandras Zilotis (rus. Александр Ильич Зилоти ) ir kt. muzikantai, aktoriai, advokatai ir profesoriai. Šiuose susitikimuose dalyvaudavo ir N. Zverevo mokiniai.

N. Zverevas (centre) su savo mokiniais, iš kairės, Samuelsonas, Skriabinas, Maksimovas, Rachmaninovas, Černijevas, Kenemanas ir Prismanas.

Mokiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Per savo gyvenimą N. Zverevas paruošė apie 250 talentingų pianistų, kompozitorių, iš kurių 12 pelnė konservatorijos aukso diplomus. Į savo mokyklą priimdavo mokytis tik berniukus ir juos vadino „vaikeliais“. Tarp žymiausių jo studentų buvo:

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Kompozitorius, pianistas, pedagogas, Sankt Peterburgo konservatorijos profesorius

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  • rus. Prisiminimai apie Nikolajų Rubinšteiną
  • rus. Prisiminimai apie S. Rachmaninovą