Aleksandras Goldenveizeris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Aleksandras Goldenveizeris (rus. Александр Борисович Гольденвейзер, 1875 m. vasario 26 d. Kišiniove, Moldavija1961 m. lapkričio 26 d. Nikolina Gora kaime, prie Maskvos) – rusų pianistas, kompozitorius, pedagogas, rašytojas ir visuomenės veikėjas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Aleksandras Goldenveizeris gimė 1875 m. vasario 26 d. Kišiniove (Moldavija) advokato šeimoje.

1895 m. baigė Maskvos konservatorijos fortepijono klasę pas A. Zilotį ir P. Pabstą[1] (rus. Пауль (Павел) Августович Пабст), 1897 m. kompozicijos klasę pas M. Ipolitovą–Ivanovą (rus. Михаил Михайлович Ипполитов-Иванов) ir A. Arenskį (rus. Антон (Анто́ний) Степанович Аренский), bei kontrapunkto klasę pas A. Tanejevą (rus. Александр Сергеевич Танеев).

1897 m. pradėjo dirbti muzikos mokytoju imperatoriaus Nikolajaus I vardo našlaičių institute (rus. Сиротский Институт Императора Николая I), paskui 1904–1906 m. – Maskvos filharmonijos mokykloje ir nuo 1906–1961 m. buvo Maskvos konservatorijos profesorius[2]: 1936–1939 m. – fortepijono katedros vedėjas, 1948–1922 m. ir 1932–1939 m. – prorektorius, 1922–1924 m. ir 1939–1942 m. – rektorius.

1932–1934 m. buvo Maskvos kompozitorių Sąjungos pirmininko pavaduotojas. 1931 m. prie konservatorijos organizavo „Ypatingą vaikų grupę“ (rus. Особую детскую группу), 1936–1941 buvo Centrinės muzikos mokyklos prie konservatorijos meno vadovu, įkūrė fortepijono mokyklą, kurios mokiniais buvo:

Mokiniai apie savo mokytoją rašė:

„Goldenveizeris buvo nepralenkiamas, aiškindamas mums muzikos prasmingumą. Jo padedamas aš suvokiau, kad natose nebūna atsitiktinai pažymėtų diminuendo ar crescendo nuorodų. Kiekvienam ženklui mes turime surasti priežastį, kompozitoriaus sugalvotą. Mokytojas įvedė mane į muzikos dvasingumo pasaulį“[3].

„Buvo reikalaujama labai kruopštaus ir sistemingo darbo. Gamos buvo grojamos visais galimais būdais – keičiant kirčius, ritmines bei artikuliacines figūras, Hanono pratimai buvo atliekami bet kurioje tonacijoje, studijuoti visi Cerni op. 299 ir op. 740 etiudai. Oktavinė technika ugdyta oktavomis grojant J. S. Bacho dvibalses invencijas“[4].

1946 m. A. Goldenveizeriui suteiktas „TSRS Liaudies artisto“ vardas. 1947 m. įteikta Stalino premija[5] .

Goldenveizeriai buvo A. Sacharovo krikšto tėvai[6], artimai draugavo su L. Tolstoju ir dažnai grojo Jasnaja Polianos dvare[7].

A. Goldenveizeris mirė 1961 m. lapkričio 26 d. Nikolina Gora kaime[8] prie Maskvos.

A. Goldenveizerio žmonos Anos portretas. Nikolajus Višeslavcevas, 1920 m., pieštukas.

Šeima[taisyti | redaguoti kodą]

Be Aleksandro šeimoje augo dar dvi seserys:

  • Tatjana (1869–1955 m.) – ištekėjo už Aleksandro žmonos Anos brolio Aleksejaus.
  • Marija (1873–1940 m.) – pianistė, ištekėjo už literatūros kritiko M. Geršezono (1907–1977 m.) (rus. Сергей Михайлович Гершензон).

1903 m. sausio 24 d. A. Goldenveizeris vedė pedagogę, pianistę Aną Sofijaną (rus. Анна Алексеевна Софиано) (1881 m. gruodžio 9 d. – 1929 m. lapkričio 14 d.). Anos sesuo Jekaterina buvo A. Sacharovo motina.

Kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

A. Goldenveizeris yra 3–jų operų autorius:

Autorius daugiau nei 40 muzikinių kūrinių: fortepijonui (Oр. 3, 4, 6, 7, 10), chorams ir 26–ių romansų (Oр. 1, 5, 8, 9), atliko daugelio fortepijoninių kūrinių redakcijas.

Parašė daug kritikos straipsnių ir knygas:

  • „Šalia Toltojaus, 15 metų užrašai“ (rus. Вблизи Толстого. Записи за 15 лет) (2 tomai 1922 m., 1923 m.)
  • „Levas Tolstojus ir muzika. Prisiminimai“ (rus. Лев Толстой и музыка. Воспоминания) (1958 m.)
  • „32 Bethoveno sonatos“ (rus. 32 сонаты Бетховена) (1966 m.)
  • „Apie muzikos meną“ (rus. О музыкальном искусстве) (1975 m.).

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. http://www.rulex.ru/01160002.htm rus. Pianistas P. Pabstas
  2. http://mosconsv.ru/page.phtml?11088 rus. Konservatorija prieš ir po Spalio revoliucijos
  3. http://test.svs.lt/?Nemunas;Number(53);Article(785); Lazaris Bermanas: „Muzikoje aš rasdavau atokvėpį nuo sudėtingo ir neteisingo pasaulio“
  4. http://images.katalogas.lt/maleidykla/Men61/Men_023_030.pdf Broliai Ginzburgai ir jų įtaka Lietuvos fortepijono menui
  5. http://vimaz.narod.ru/stalinskaja.html rus. Stalino premija
  6. http://www.informika.ru/text/magaz/newpaper/messedu/cour0105/3400.html rus. Andrejus Sacharovas
  7. http://www.rsleidykla.lt/goods;55;76;preview,1;id,139;show,fragment VIENA TOLSTOJAUS GYVENIMO DIENA
  8. http://www.bes-chagda.ru/istoria/nikolina.htm rus. Nikolina Gora

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  • rus. Aleksandras Goldenveizeris
  • rus. Ana Sofijana A. Sacharovo prisiminimuose