Aleksandras Zilotis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Aleksandras Zilotis
ASilotiAsHeIs.jpg
Gimė: 1863 m. spalio 9 d.
Charkovo, Ukraina
Mirė: 1945 m. gruodžio 8 d. (82 metai)
Niujorkas, JAV
Tėvas: Ilja Zilotis
Motina: Julija Rachmaninova
Sutuoktinis(-ė): Vera Tretjakova
Commons-logo.svg Vikiteka: Aleksandras ZilotisVikiteka

Aleksandras Zilotis (rus. Александр Ильич Зилоти; 1863 m. spalio 9 d. netoli Charkovo, Ukraina1945 m. gruodžio 8 d. Niujorke) – rusų pianistas, dirigentas, pedagogas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Aleksandras Zilotis gimė 1863 m. spalio 9 d. netoli Charkovo (Ukraina).

Būdamas aštuonerių metų A. Zilotis 1871 m. įstojo į Maskvos konservatorijos fortepijono klasę pas N. Zverevą. Nuo 1875 m. mokėsi pas konservatorijos direktorių N. Rubinšteiną (rus. Николай Григорьевич Рубинштейн) ir greitai tapo geriausiu konservatorijos mokiniu. Lygiagrečiai pas P. Čaikovskį mokėsi muzikos teorijos, kuris paskui tapo geriausiu jo draugu.

1881 m. A. Zilotis aukso medaliu baigė konservatorijos fortepijono klasę ir (1883–1886 m.) išvyko į Leipcigą, bei lankė privačias fortepijono pamokas pas F. Listą Veimare. 1883 m. lapkričio 19 d. Leipcige įvyko A. Zilotčio koncerto debiutas.

1887 m. grįžo į Maskvą ir iki 1891 m. dėstė fortepijoną Maskvos konservatorijoje. Jo studentai buvo Aleksandras Goldenveizeris (rus. Александр Борисович Гольденвейзер), Leonidas Maksimovas[1] ir pusbrolis Sergejus Rachmaninovas. Taip pat dirbo P. Čaikovskio kūrinių „Koncertas Nr. 1 ir Nr. 2 fortepijonui su orkestru“ redaktoriumi.

1891 m. gegužę paliko konservatoriją, o nuo 1892–1900 m. keliavo po Europą ir JAV. 1901 m. A. Zilotis dalyvavo S. Rachmaninovo „Koncertas Nr. 2 fortepijonui su orkestru“ pasauliniame pristatyme ir iki 1903 m. buvo Maskvos Filharmonijos vyr. dirigentu.

1903 m. persikėlė į Sankt Peterburgą ir įkūrė pastoviai veikiančius kamerinius ir simfonijos koncertus[2]:

A. Zilotis (kairėje) su P. Čaikovskiu
  • 1903 m. „Zilotčio koncertai“
  • 1912 m. „Visuomeniniai koncertai“
  • 1915 m. „Liaudies nemokami koncertai“.

1916 m. kartu su M. Gorkiu (rus. Максим Горький) įsteigė „Rusijos muzikantų fondą“.

Du dešimtmečius A. Zilotčio koncertai buvo muzikinės visuomenės dėmesio centre, kurie atsiskleidė muzikanto, pianisto ir dirigento veiklą. Jis pristatė Leopoldą Auerį, Pablą Kazalsį, Fiodorą Šaliapiną, Georgą Enesku, Jozefą Hofmaną, Vandą Landovską, Vilemą Mengelbergą (Willem Mengelberg), Feliksą Motlą (Felix Mottl), Artūrą Nikišą (Arthur Nikisch), Arnoldą Šionbergą ir Feliksą Veingartnerį (Felix Weingartner), surengė kompozitorių Klodo Debiusi, Aleksandro Glanuzovo, Sergejaus Prokofjevo, Sergejaus Rachmaninovo, Nikolajaus Rimskio-Korsakovo, Aleksandro Skriabino, Jeano Sibeliaus, Igorio Stravinskio ir kt. vietinius ir pasaulinius pristatymus.

Po Vasario Revoliucijos A. Zilotis buvo išrinktas Sankt Peterburgo Marijos operos ir baleto teatro grupės vadovu.

1919 m. per Suomiją emigravo į Vokietiją, o 1921 m. gruodį į JAV. 1925–1942 m. dėstė fortepijoną Džuljardo muzikos mokykloje[3] (angl. Juilliard Graduate School). A. Zilotis mirė 1945 m. gruodžio 8 d. Niujorke.

Šeima[taisyti | redaguoti kodą]

N. Zilotčio motina, Julija Rachmaninova (rus. Юлия Аркадьевна Рахманинова),– S. Rachmaninovo tėvo Vasilijaus Rachmaninovo (rus. Василий Аркадьевич Рахманинов) sesuo. Tėvas – Ilja Zilotis (rus. Илья Матвеевич Зилоти) (1835?–1900 m.)

1887 m. A. Zilotis vedė Verą Tretjakovą (rus. Вера Павловна Третьякова) (1866–1940 m.), Maskvos Tretjakovo galerijos įkūrėjo P. Tretjakovo (rus. Павел Михайлович Третьяков), dukrą. Jiems gimė šeši vaikai:

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  • rus. Aleksandras Zilotis

Vikiteka