Nikolajus Linevičius

Nikolajus Linevičius
Nikolajus Linevičius
Gimė	1839 m. sausio 5 d. Černigovas, Rusijos imperija
Mirė	1908 m. balandžio 23 d. (69 metai) Sankt Peterburgas, Rusijos imperija
Veikla	karininkas
Aktyvumo metai	1855–1906
Žymūs apdovanojimai
Vikiteka	Nikolajus Linevičius

Nikolajus Petrovičius Linevičius (rus. Николай Петрович Линевич, ukr. Ліневич Микола Петрович, 1839 m. sausio 5 d. – 1908 m. balandžio 23 d.) – karininkas, Rusijos imperijos kariuomenės generolas Tolimuosiuose Rytuose antroje Rusijos–Japonijos karo pusėje.

Biografija

Linevičius gimė Černigove, tuometinėje Rusijos imperijoje. 1855 m. jis pradėjo karinę tarnybą kaip kadetas. Jis buvo dislokuotas 75-ajame pėstininkų pulke Sevastopolyje ir pirmą kartą kovojo su kalnų gentimis vakarų Kaukazo kalnuose. Jis pasižymėjo Rusijos–Turkijos kare (1877–1878 m.), o 1895 m. buvo paskirtas Pietų Usūrio divizijos vadu.

Per Boksininkų sukilimą Linevičius vadovavo 1-ajam Sibiro armijos korpusui. Jis dalyvavo 1900 m. Pekino mūšyje.

Prasidėjus Rusijos–Japonijos karui, Linevičius laikinai vadovavo Rusijos Mandžiūrijos armijai, kol 1904 m. kovo 15 d. atvyko generolas Aleksejus Kuropatkinas. Nuo 1904 m. spalio mėn. iki 1905 m. kovo 3 d. jis vėl vadovavo Pirmajai Mandžiūrijos armijai. Po rusų pralaimėjimo Mukdeno mūšyje generolas Kuropatkinas buvo atleistas iš vado pareigų, o Linevičius buvo paskirtas jo įpėdiniu ir tapo Rusijos kariuomenės Tolimuosiuose Rytuose vyriausiuoju vadu. Tačiau, gavęs paaukštinimą, Linevičius delsė, erzindamas carą Nikolajų II nesibaigiančiais reikalavimais dėl pastiprinimo, primygtinai reikalaudamas, kad prieš pradėdamas puolimą prieš japonų pozicijas jis turi turėti didelę kiekybinę persvarą. Jis nepritarė taikos deryboms su Japonija ir patarė carui Nikolajui, kad pergalė sausumoje neabejotina, kai tik atvyks reikiamas pastiprinimas. Portsmuto sutartimi užbaigus karą, Linevičius prižiūrėjo Rusijos pajėgų evakuaciją iš Mandžiūrijos, kuriai trukdė geležinkelio darbininkų streikai ir revoliucinė agitacija. Jis atsisakė imtis veiksmų prieš darbininkus, o kai per 1905 m. Rusijos revoliuciją sukilo dalis jo kariuomenės, jis neskubėjo malšinti sukilimo. Dėl to 1906 m. vasario mėn. jis buvo atleistas iš pareigų. Likusią gyvenimo dalį Linevičius praleido pensijoje.

Nikolajus Linevičius mirė 1908 m. balandžio 23 d. Sankt Peterburge.

Šaltiniai

• Connaughton, R.M (1988). The War of the Rising Sun and the Tumbling Bear—A Military History of the Russo-Japanese War 1904–5, London, ISBN 0-415-00906-5.
• Jukes, Geoffry. The Russo-Japanese War 1904–1905. Osprey Essential Histories. (2002). ISBN 978-1-84176-446-7.
• Kowner, Rotem (2006). Historical Dictionary of the Russo-Japanese War. The Scarecrow Press. ISBN 0-8108-4927-5.
• Warner, Denis & Peggy. The Tide at Sunrise, A History of the Russo-Japanese War 1904–1905. (1975). ISBN 0-7146-5256-3.