Mosino šautuvas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Mosino šautuvas
Mosin M1891 30 1854.jpg
Tipas dėtuvinis šautuvas
Variantai
Konstruktorius Sergejus Mosinas
Šalis Rusijos vėliava Rusijos imperija
TSRS vėliava TSRS
Sukurtas 1891 m.
Gamintas 1892-1965 m.
Naudotas 1892-dabar
Naudotojai Rusijos vėliava Rusija
TSRS vėliava TSRS
Kinijos vėliava Kinija
ir daug kitų
Kalibras, mm 7,62 mm
Šovinys, mm 7,62×54 mm
Šaudymo sparta, n/min. 600 šūvių/min.
Svoris, kg 4,0 kg
Ilgis, mm 1232 mm;
(su durtuvu) 1738 mm
Vamzdžio ilgis, mm 730 mm
Pradinis greitis, m/s 1100 m/s
Taikymo tolis, m 2500 m (pirmo varianto)
Maks. šūvio nuotolis, m {{{Maks. šūvio nuotolis}}}
Mechanizmas rankinis pertaisymas
Dėtuvė 5 šov. neišimama dėtuvė

Mosino šautuvas, trilinijinis šautuvas (rus. винтовка Мосина, трёхлинейная винтовка, трёхлинейка) – S. Mosino 1891 m. sukonstruotas 7,62 mm kalibro karinis dėtuvinis šautuvas, priimtas į Rusijos imperijos ginkluotę. Pavadinimas trilinijinis nurodo kalibrą, nes senovinis matas linija reiškia 2,54 mm. Pirmas ginklas, naudojęs 7,62x54 mm R šovinį

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Paminklas S. Mosinui Sestrorecke

Remdamasi 1877–1878 m. Rusijos-Turkijos karo, kur Rusijos kariuomenė buvo ginkluota įvairių sistemų vienšūviais šautuvais (daugiausia Berdano šautuvais Nr.1 ir Nr.2), o Turkijos kariuomenė naudojo daugiašūvius Winchester šautuvus, patirtimi Rusijos Vyriausioji artilerijos valdyba (rus. Главное Артиллерийское управление) užsakė sukurti daugiašūvį dėtuvinį šautuvą.

Pabandžius nesėkmingai modifikuoti „berdankas“ (Berdano šautuvus) buvo suformuota Specialioji dėtuvinių šautuvų tikrinimo komisija (Специальная комиссия по проверке магазинных винтовок), kuri turėjo išbandyti įvairių sistemų naujus šautuvus – pvz., Mauser, Lebelio, Lee-Metford.
1889 m. jaunas kapitonas Sergejus Mosinas pasiūlė 7,62 mm kalibro šautuvą. Tuo pačiu metu belgas Leonas Naganas (Léon Nagant) Rusijai pasiūlė savo 8,89 mm kalibro šautuvą.

Bandymų rezultatai parodė, kad Nagano šautuvas pranašesnis, komisija 14 balsų prieš 10 palaikė Nagano šautuvą. Tačiau įtakingiems komisijos nariams palaikant rusišką sistemą buvo priimtas kompromisinis sprendimas – priėmė Mosino šautuvą, bet pareikalavo patobulinti, panaudojant kai kuriuos Nagano šautuvo konstrukcinius sprendimus.

Į ginkluotę šautuvas buvo priimtas su pavadinimu rus. трёхлинейная винтовка образца 1891 года 'trilinijinis 1891 m. pavyzdžio šautuvas'. Šautuvo pavadinime konstruktoriaus pavardė atsirado 1924 m. Vakarų Europos literatūroje šautuvas neretai vadinamas Mosino-Nagano šautuvu, nes jame buvo panaudoti kai kurie Nagano šautuvo ypatumai (užtaisymo apkabos forma, šovinius stumiančios spyruoklės tvirtinimo būdas, kt.), didinantys šautuvo naudojimo patogumą.

Šautuvas pradėtas gaminti 1892 m. Tulos, Iževsko ir Sestrorecko ginklų gamyklose. Dėl riboto šių gamyklų pajėgumo 500 tūkst. Mosino šautuvų buvo užsakyta Prancūzijos kompanijos Manufacture Nationale d’Armes de Châtelleraut gamyklose.
Rusijos-Japonijos karo pradžiai Rusijos kariuomenė jau turėjo maždaug 3,8 mln. šautuvų.

Nuo priėmimo į ginkluotę (1891 m.) iki 1910 m. jau turimi šautuvai buvo patobulinti, sukurti nauji šautuvo variantai. Rusijai įstojus į Pirmąjį pasaulinį karą Mosino šautuvai buvo gaminami 3 variantų – pėstininkų, dragūnų ir kazokų. Dėl šautuvų stygiaus ir Rusijos ginklų gamyklų nepajėgumo Rusija 1,5 mln. šautuvų užsakė Winchster kompanijoje (JAV). Karo metu daug šių šautuvo tapo Vokietijos ir Austro-Vengrijos trofėjais, šios valstybės jais apginklavo atsargines dalis ir dalį Vokietijos laivyno. Pasibaigus karui šiuos šautuvus Vokietija pardavė Suomijai.

1891 m. Mosino šautuvo nupjautavamzdis, naudotas Antrajame pasauliniame kare

Pilietinio karo metu Rusijoje gamino kavalerijos ir dragūnų variantų Mosino šautuvus, tiesa, mažesniais kiekiais. 1924 m. buvo sudarytas komitetas šautuvo modernizavimui. Buvo modifikuotas dragūnų Mosino šautuvas, kuris vadinamas 1891/1930 m. modeliu.


1932 m. pradėta serijinė 1891/31 m. pavyzdžio snaiperinio Mosino šautuvo gamyba. Šie šautuvai pasižymi geresniu vamzdžio vidaus apdorojimu, optiniu taikikliu PE, PB ar PU ir žemyn lenkta užrakto rankena. Šių šautuvų pagamino 108 345, juos plačiai naudojo Žiemos ir Antrajame pasauliniame kare, kur jie pasirodė kaip patikimas ir efektyvus ginklas. Dabar snaiperiniai Mosino šautuvai didelė retenybė, juos labai vertina ginklų kolekcionieriai, ypač vardinius snaiperinius šautuvus, kuriais apdovanodavo geriausius snaiperius.

Po Antrojo pasaulinio karo TSRS nustojo gaminti Mosino šautuvus ir juos išėmė iš ginkluotės, juos pakeitė SKS karabinai ir Kalašnikovo automatai. Tačiau Mosino šautuvus ir karabinus dar gamino Kinijoje, Lenkijoje ir Vengrijoje. Rytų Europoje ir daug kur pasaulyje juos dar naudojo kelis dešimtmečius.

Mosino šautuvo variantai:
1. 1891 m. pvz., pėstininkų šautuvas
2. 1891 m. pvz., dragūnų šautuvas
3. 1907 m. pvz., karabinas
4. 1891/30 m. pvz., šautuvas
5. 1891/30 m. pvz., šautuvas su 3,5x PU taikikliu.
6. 1938 m. pvz., karabinas
7. 1944 m. pvz., karabinas
8. 1959 m. pvz., karabinas

Ypatumai[taisyti | redaguoti kodą]

Durtuvas[taisyti | redaguoti kodą]

Shtik3lineika.jpg

1891/30 m. pavyzdžio šautuvas turėjo movinį durtuvą:

  • Keturbriaunis adatiškas durtuvas
  • Vienašmenis adatiškas durtuvas su grioveliu (geležtės ilgis 285 mm, mova kaip keturbriaunio durtuvo).

Privalumai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Geros balistinės savybės
  • Patvarus vamzdis ir užraktas
  • Patikimumas bet kokiomis oro sąlygomis
  • Paprastas ir patikimas užraktas, turintis tik 7 detales, lengvai išardomas ir sudedamas nenaudojant jokių įrankių.[1]
  • Dėtuvės dėžutė iš viršaus gerai uždaryta
  • Tvirta buožė
  • Pigi rėmelinė šovinių apkaba
  • Užraktas valant šautuvą lengvai išimamas
  • Pakankamai didelė šaudymo sparta
  • Pigus medinių dalių pakeitimas

Trūkumai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Nepatvarus šoninis taikiklis
  • Pasenęs šovinys su atbraila
  • Rėmelinė apkaba be spyruoklės apsunkina užtaisymą šoviniais.[2]
  • Ilgas ir senoviškas durtuvas (tiesa, efektyvesnis kautynėse durtuvais negu trumpi peiliniai durtuvai, naudoti kituose šautuvuose.[3].
  • Trumpa užrakto svirtelė, dėl ko užraktas sunkiai atidaromas, ypač jei tūtelė standžiau įstringa lizde.
  • Užrakto svirtelės vieta toli priekyje ir horizontali jos padėtis (be užlenkimo žemyn), dėl ko pertaisant šautuvą tenka jį atitraukti nuo peties.[3] Išimtis – snaiperinis Mosino šautuvas, kurio užrakto svirtelė ilgesnė ir užlenkta žemyn.
  • Tiesus buožės kakliukas, nelabai patogus šaudant (tiesa, patogus durtuvų kautynėse).[3];

Valstybės naudotojos[taisyti | redaguoti kodą]

Variantai[taisyti | redaguoti kodą]

Modelis 1891 ir 1891/10 m. pvz., pėstininkų šautuvas 1891 ir 1891/10 m. pvz., dragūnų šautuvas 1907 m. pvz., karabinas 1891/30 m. pvz., šautuvas 1938 m. pvz., karabinas 1944 m. pvz., karabinas Lenkiški 91/98/23 ir 91/98/25 m. pvz., karabinai
Šovinys 7,62×54 mm R 7,92×57
Masė be durtuvo ir šovinių, kg 3,99/4,30 3,88/4,19 3,53/— 3,86/4,16 3,49/— —/4,0 3,9/?
Ilgis be durtuvo/su durtuvu, mm 1288/1730 1212/1655 1015/— 1227/1659 1020/— 1020/1330 1100/1420
Vamzdžio ilgis, mm 800 724 510 730 508 508 600
Dėtuvės talpa 4+1 4+1 4+1 4+1 4+1 4+1 4+1
Kovinė šaudymo sparta, šūv./min. 10 10 10 10 10 10 10
Pradinis kulkos greitis, m/s 685
(1891 m. pvz., šovinys)
660
(1891 m. pvz., šovinys)
620
(1891 m. pvz., šovinys)
870
(šovinys su lengvąja 1908 m. kulka)
816
(šovinys su lengvąja 1908 m. kulka)
816
(šovinys su lengvąja 1908 m. kulka)
845

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. описание винтовки Мосина на сайте gewehr.ru
  2. Kuriant šautuvą jau egzistavo tobulesnės spyruoklinės plokštelinės apkabos, tačiau jos buvo brangesnės, negu priimta Nagano apkaba.
  3. 3,0 3,1 3,2 Жук А. Б. Винтовки и автоматы. Воениздат, 1987 г.
  4. 4,0 4,1 Captured Mosin Nagant Rifles
  5. Turnbull, Patrick (1977). The Spanish Civil War 1936-39. Osprey Publishing.
  6. 6,0 6,1 6,2 6,3 6,4 6,5 Описание винтовки Мосина на сайте world.guns.ru