SKS

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
SKS
SKS Flickr.jpg
Tipas savitaisis karabinas
Variantai PAP (Jugoslavija); SKS (Rumunija); SKS (Albanija); S karabinas VDR; Vietnamo SKS; Tipas 63 (KLDR); Tipas 56 ir Tipas 68 (Kinija)
Konstruktorius S. Simonovas
Šalis Flag of the Soviet Union.svg TSRS
Sukurtas 1945 m.
Gamintas nuo 1949 m.
Naudotas nuo 1950 m. iki dabar
Naudotojai Rusija, daugelis Varšuvos pakto ir likusio pasaulio šalių
Kalibras, mm 7,62 mm
Šovinys, mm 7,62×39 mm
Šaudymo sparta, n/min. 30-40 šūv/min.
Svoris, kg 3,85 kg
Ilgis, mm 1020 mm
Vamzdžio ilgis, mm 521 mm
Pradinis greitis, m/s 735 m/s
Taikymo tolis, m 1000, tiesaus šūvio - 400
Maks. šūvio nuotolis, m 2000 m
Mechanizmas savitaisis (pusiau automatinis)
Dėtuvė neišimama, 10 šovinių (užtaisoma apkaba arba po 1 šovinį)

SKS, SKS karabinas, SKS-45 (rus. СКС, Самозарядный карабин Симонова; angl. SKS) – tarybinis (rusiškas) 7,62 mm savitaisis karabinas, kurį 1945 m. sukonstravo konstruktorius Sergejus Simonovas. Ginklas naudoja tarpinio galingumo 7,62×39 šovinius, sukonstruotus 1943 m., tuos pačius, kuriuos naudoja ir AK-47.

Sukurtas ginklas turėjo pakeisti iki tol naudotą 1891 m. modelio rankinio užtaisymo Mosino šautuvą, naudojusį 7,62×54 mm atbrailinius šautuvo šovinius. Tačiau, išplėtus Kalašnikovo automato AK-47 gamybą, SKS karabinai buvo nukonkuruoti. Juos naudojo nedaugelis TSRS ginkluotųjų pajėgų dalinių ir garbės sargybos kuopos (šios SKS naudoja iki šiol).

SKS karabinai buvo plačiai eksportuoti į Varšuvos sutarties šalis, tiekti įvairioms TSRS remtoms šalims. Daug šalių SKS karabinus gamino pagal licencijas, dažnai su kai kuriais savais patobulinimais. Dabar šie karabinai plačiai paplitę ir civilinėje rinkoje, kur tiekiami iš įvairių šalių kariuomenių atsargų.



Commons-logo.svg Vikiteka: SKS – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka