Fiodorovo automatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Fiodorovo automatas
Fedorov avtomat.jpg
Tipas automatas
Variantai
Konstruktorius Vladimiras Fiodorovas
Šalis Rusija
Sukurtas 1914
Gamintas 1915-1924
Naudotas Rusija, TSRS
Naudotojai Rusijos armija, Raudonoji Armija
Kalibras, mm 6,5
Šovinys, mm 6,5x50 mm
Šaudymo sparta, n/min. 600
Svoris, kg 4,5 (be dėtuvės)
Ilgis, mm 1040
Vamzdžio ilgis, mm 520
Pradinis greitis, m/s 660
Taikymo tolis, m 300
Maks. šūvio nuotolis, m 2100
Mechanizmas
Dėtuvė 25

Fiodorovo automatas – automatinis karinis šautuvas, sukonstruotas V. Fiodorovo. 1915–1924 m. Kovrove (Rusija) buvo pagaminta 4100 Fiodorovo automatų. Dažnai laikomas vienu pirmųjų šturmo šautuvų, nes jis buvo gana lengvas, naudojo mažesnio galingumo šovinius ir turėjo galimybę perjunginėti ugnies tipą (pavieniai šūviai, automatinė ugnis).

Kūrimo istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Prieš pirmąjį pasaulinį karą visos pagrindinės pasaulio valstybės turėjo savus automatinių šautuvų modelius. Rusijoje 1912 m. buvo išbandytas Fiodorovo automatinis šautuvas. Pradžioje Fiodorovas bandė perdaryti dėtuvinį Mosino šautuvą, bet tai nepavyko. Tada sukūrė automatinį šautuvą su trumpa vamzdžio eiga. Rusijoje ši konstrukcija buvo apdovanota aukso medaliu ir premija.

Fiodorovo 7,62 mm automatinio šautuvo gamyba turėjo prasidėti Sestrorecko gamykloje, bet prasidėjęs pasaulinis karas tam sutrukdė. Buvo neaišku, kaip šis ginklas turėtų būti naudojamas kariuomenėje. Buvo manoma, kad šiais ginklais galbūt turėtų būti apginkluoti ypatingi daliniai (pvz., lėktuvų ekipažai).

V. Fiodorovas tuo metu kūrė specialų beatbrailį 6,5 mm šovinį – šis sumažinto kalibro šovinys turėjo sumažinti šautuvo masę, padaryti jį kompaktiškesniu, sumažinti atatranką šaudant serijomis. Naujasis šovinys turėjo apvalkalinę 8,5 g kulką, kuri turėjo pradinį greitį 860 m/s ir žiočių energiją 3140 J (standartinio atbrailinio rusiško šovinio 7,62x54R energija buvo 3600-4000 J).

6,5 mm Fiodorovo automatas buvo išbandytas 1913 m. pabaigoje, rezultatai buvo palankūs. Tačiau naujų šovinių gamyba pasirodė nepriimtina, ir teko imti naudoti japoniškus 6,5 mm Arisakos šautuvo šovinius. Šiuos šovinius tuo metu gamino D. Britanija, nes ji Pirmojo pasaulinio karo metais buvo Kariniam laivynui užpirkusi Arisakos šautuvų. Nenuimamą dėtuvę pakeitė nuimama lenkta 25 šovinių talpos dėtuvė.

Konstrukcija[taisyti | redaguoti kodą]

Fiodorovo automato ypatumai:

  • Mažesnė masė (5 kg), negu kitų tų laikų automatinių šautuvų
  • Taikymo tolis – 300 m (be optinio taikiklio)
  • Šaudymo sparta – 600 šūvių/minutę (tinkama artimoms kautynėms)
  • Mechanizmas leidžia šaudyti tiek po 1 šūvį, tiek serijomis.

Panaudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

1916 m. Rusijos armijos vadovybė nutarė užsakyti ne mažiau kaip 25000 Fiodorovo automatų. 1918 m. pradžioje buvo pagaminta tik 900 šautuvų. 1920-24 m. buvo pagaminta dar 3200 Fiodorovo automatų. Po to gamyba nutraukta.

Fiodorovo automatai naudoti Rusijos pilietiniame kare. Nedidelis kiekis šių šautuvų, paimtų iš sandėlių, buvo panaudotas ir Žiemos kare.


Commons-logo.svg Vikiteka: Fiodorovo automatas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]