Merkatoriaus Lietuvos žemėlapis

Merkatoriaus Lietuvos žemėlapis („Lithvania“) – pirmasis kartografinis kūrinys skirtas Lietuvai, kurį Duisburge apie 1570 m. sukūrė Gerardas Merkatorius. Šis pirmasis Lietuvos žemėlapis pirmą kartą buvo išleistas 1595 m. trečiajame autoriaus atlaso leidime.

Bendra informacija

G. Merkatoriaus žemėlapis „Lithvania“ yra laikomas pirmuoju žemėlapiu, kuriame atskirai vaizduojama Lietuva. Pastarasis žemėlapis buvo sukurtas apie 1570 m. ir pirmą kartą išleistas 1595 m. autoriaus trečiajame atlaso leidime. G. Merkatoriaus Lietuvos žemėlapis kai kurių tyrinėtojų kritikuojamas dėl vaizduojamų netikslumų, tačiau geografinės ir topografinės informacijos prasme, šis darbas buvo kiek detalesnis, palyginti su ankstesniais kartografų darbais (Jogėla, 2020; Lietuvos žemėlapis, 2020).^{[reikalingas šaltinis]} Šiuo metu pats žemėlapis Lietuvoje eksponuojamas Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose (Lietuvos žemėlapis, 2020).^{[reikalingas šaltinis]}

Žemėlapio sudarymo aplinkybės

G. Merkatoriaus žemėlapis Lithvania

Gerardas Merkatorius, dar žinomas kaip „kartografijos tėvas“, Renesanso laikotarpiu pasižymėjo itin svarbiais darbais geografijos ir kartografijos srityse. Nuo 1534 m. studijavęs Leveno universitete ir vėliau ten dirbęs, G. Merkatorius sukūrė daug įvairių žemėlapių, o taip pat Žemės ir dangaus gaublius. Galiausiai 1552 m. žymusis kartografas persikėlė gyventi į Duisburgą, kur toliau tęsė savo darbus ir nuo 1585 m. pradėjo leisti Europos šalių žemėlapius atlasui „Atlas sive Cosmographicae Meditationes de Fabrica Mundi et Fabricati Figura“ (Lietuvos žemėlapis, 2020).^{[reikalingas šaltinis]} Pastarajame atlase kartu buvo pateiktas pirmasis atskiras Lietuvos žemėlapis, kuris, manoma, autoriaus sukurtas apie 1570 m. Nors iki to laiko Lietuva buvo ne kartą vaizduota žemėlapiuose, tačiau platesniame kontekste, pvz.: kartu su Lenkija ar Rusija, vaizduojant visą Vidurio Europą ir pan. (Gureckienė, 2012; Jogėla, 2020). Pats G. Merkatorius nebuvo buvęs Lietuvoje, o kurdamas žemėlapį „Lithvania“ jis naudojosi ankstesnių kartografų darbais. Po taip vadinamo „kartografijos tėvo“ mirties, atlasą su Lietuvos žemėlapiu išleido jo sūnus 1595 m. (Lietuvos žemėlapis, 2020).^{[reikalingas šaltinis]} Autoriaus įpėdinių dėka šis atlasas 1595–1634 m. perleistas keturiolika kartų keturiomis kalbomis (lotynų, flamandų, prancūzų, vokiečių), o pats žemėlapis taip pat buvo leistas sumažinto dydžio leidimais, iš kurių iki 1764 m. žinoma 30 egzempliorių (Gureckienė, 2012; Jogėla, 2020).^{[reikalingas šaltinis]}

Žemėlapis

G. Merkatoriaus žemėlapio perdirbinys

Autorius, turėdamas daugiau tikslesnių duomenų, sukūrė realų ir išsamų žemėlapį, įvardytą „Lithvania“ (liet. Lietuva). G. Merkatoriui šiame žemėlapyje pavyko pavaizduoti tankų upių tinklą, didžiausius miškų masyvus (ko ankstesniuose žemėlapiuose nebuvo) bei daugybę gyvenviečių. Šiame kartografiniame šedevre dabartinės Lietuvos teritorijoje galima atpažinti 20 upių ir 60 gyvenviečių, o kitoje žemėlapio pusėje – Lietuvos aprašymas (Gureckienė, 2012; Lietuvos žemėlapis, 2020).^{[reikalingas šaltinis]} Šio kūrinio viršuje, kairėje pusėje estetiškai įkomponuotas pavadinimas „Lithvania“, o apačioje, dešinėje pusėje galima pamatyti paties G. Merkatoriaus įsiamžinimas (Lietuvos žemėlapis, 2020).^{[reikalingas šaltinis]}

Svarba

Žemėlapis „Lithvania“ labai svarbus tuo, jog tai pirmasis plačiai paplitęs kartografinis kūrinys skirtas konkrečiai Lietuvai pavaizduoti, o ankstesniuose kartografiniuose darbuose šalis visada buvo vaizduojama tarptautinio regiono mastu arba su kitomis kaimyninėmis valstybėmis. (G. Merkatoriaus Lietuvos žemėlapis, 2018; Lietuvos žemėlapis, 2020).^{[reikalingas šaltinis]}

Šaltiniai

• G. Merkatoriaus Lietuvos žemėlapis. 2018. 100lietuvoszemelapiu.lt [žiūrėta: 2020-10-03]
• Lietuvos žemėlapis. 2020. valdovurumai.lt [žiūrėta: 2020-10-03]
• Jogėla. V. 2020. lnm.lt [žiūrėta: 2020-10-03]
• Gureckienė V. 2012. LDK laikotarpio žemėlapiai Vytauto Dydžiojo karo muziejaus rinkiniuose. Vytauto Dydžiojo karo muziejus 2011 metais, 126 – 162 p.